Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Bažnyčią supančios erdvės leidžia laisvai gėrėtis neogotikinio stiliaus statiniu. Vieno žymiausių lenkų architekto Stefano Šilerio kurinys šiek tiek primena Šv. Onos bažnyčią Vilniuje. Ši Druskininkų bažnyčia buvo pradėta statyti 1912 metais. Pagrindinė statybų fundatorė buvo „Undinės“ leidėjo K. Volfgango žmona Henrika. Įdomu, kad vietinis turtuolis Kiersnovskis taip pat žadėjo paremti naujos bažnyčios statybą su sąlyga, kad maldos namų altorius bus orientuotas į rytus. Tuomet jis iš savo vilos būtų galėjęs stebėti iš bažnyčios išeinančius žmones. Kunigui B. Voleiko pasipriešinus turtuolio norams, Kiersnovskis atsisakė savo sumanymo. Pirmo pasaulinio karo metais statoma bažnyčia buvo apgriauta. Jos statyba atsinaujino tik 1924, o pabaigta 1930 metais.
Bažnyčios viduje spindi kun. F. Valaičio vitražai, nuostabūs vitražai prie altoriaus, „Marija“ (1862), „Šv. Antanas“ (XVIII), įspūdingas darbas - „Kristus ant kryžiaus“ (dovanojo vietinis turtuolis Kiersnovskis), „Piligrimas dalijantis vargšams išmaldą“ (XIX a., Niderlandų mokykla), „Nuplaktas Kristus“ (P. Smuglevičius), „Rūpintojėjis“ (A. Česnulis), „Kryžiaus keliai“ (1966).
Kaip jau buvo minėta naujoji bažnyčia stovi senosios jau nugriautos bažnyčios vietoje. Pastaroji pradėta statyti 1844 metais, o jau 1845 m. lapkričio 4 d. Druskininkų koplytėle vadinamuose maldos namuose Druskininkų kapelionas Albinas Šimanskis sutuokė vietinius gyventojus. Tačiau, galutinai pastatyta pirmoji Druskininkų neogotikinė bažnyčia ir Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinskio pašventinta tik 1852 m. liepos 13 dieną. Įdomu, kad naujoji ir šiuo metu tebestovinti Druskininkų bažnyčia buvo statoma aplink senąją. Senoji atsidūrė naujosios viduje ir buvo nugriauta tik pastačius naująją.
Senojoje Druskininkų bažnyčioje susituokė, neužilgo žuvęs, sukilėlių vadas Liudvikas Narbutas. Tais metais čia aktyviai prieš carizmą kovojo kunigas Juzefas Majevskis vėliau už savo veiklą ištremtas į Tobolską. Iki 1906 metų senojoje Druskininkų bažnyčioje vargoninkavo M. K. Čiurlionio tėvas K. Čiurlionis. Jaunąjį menininką kerėdavo bažnyčios varpininkės Jokūbienės skambinimas varpais, kuriuos jis įamžino preliude „Vakariniai varpai“. Pasakojama kad naująją Druskininkų bažnyčią buvo pamėgęs Lenkijos maršalka J.Pilsudskis. Kitokia aura Druskininkų bažnyčioje pasklido pokaryje, kai čia iš Vilniaus atvyko kunigas Juozas Vaičiūnas. Ne savo noru į Druskininkus paskirtas kunigas „atsivežė“ ir visas vilnietiško gyvenimo pažintis. Klebonijos svetainėje dažnai užsisėdėdavo: kalbininkas Juozas Balčikonis, Vincas Mykolaitis – Putinas, bibliografas Vladas Abramavičius, skulptorius Rapolas Jakimavičius ir daugelis kitų žinomų Lietuvos žmonių. Pastatas yra paveldo objektas.

Parengė: V. Voroninas. Pagal ir plačiau :
Jurgis Jančiauskas. Druskininkų maldos namai. Druskininkų savaitė. 1989-09-15.
Vytautas Valentukevičius. Ką mena Druskininkų bažnyčia. Druskininkų savaitė. 1989-10-13
Judita Vaičiūnaitė. Vaikystės veidrody. 1996., Druskininkai. P.77.