Kuršių nerijos Nacionalinis Parkas

Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 2000m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia saugomas unikalus gamtos darinys – siaura ilga (98 km ilgio) smėlio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, savitas etnokultūrinis paveldas.Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių sunešto ir vėjo perpustyto smėlio. Įdomiausia įvairi didžiųjų kopų grandinė, besitęsiasi beveik per visą Kuršių neriją. Čia, kaip niekur kitur ryški gamtos veiksnių ir žmogaus veiklos įtaka kraštovaizdžio kaitai, neigiama neapgalvotos veiklos įtaka gyvenimui bei harmonijos paieškos. Kadaise iškirtus miškus, pajudėjusios kopos užpustė ištisus kaimus. Taigi žmogui teko gerokai pasidarbuoti sutramdant smėlio kopas, sugrąžinant mišką.

Galimybės poilsiauti: Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka ir Smiltynė – senosios Kuršių nerijos vasarvietės, pasižyminčios puikiais rekreaciniais ištekliais – smėlio paplūdimiais, švariu jūros vandeniu, saulėtais pušynais ir greta esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Šiose gyvenvietėse gausu viešbučių, poilsio namų, nakvynės paslaugas teikia ir vietiniai gyventojai. Nidoje, Juodkrantėje ir Smiltynėje yra uostai, Preiloje ir Pervalkoje – valčių prieplaukos. Poilsiui skirtos nacionalinio parko rekreacinės zonos - gyvenviečių miško parkai ir pajūrio kopų parkai bei rekreaciniai miškai. Miškuose gausu grybų bei uogų.
Kuršių marios ir Baltijos jūra sudaro puikias sąlygas buriavimui, žūklei. Nemažai vandens turizmo įstaigų siūlo paslaugas turistams ne tik paplaukioti Kuršių mariomis bet ir aplankyti Nemuno deltą.Čia taip pat vasarą plaukioja mažos jachtos, kurios mielai plukdo turistus. Plaukioti burlentėmis leidžiama be apribojimų. Taip pat yra siūloma buriuoti sausumoje Blokart vėjaračiais, bei žiemą Ice-Blokart ledrogėmis.

Regyklos, iš kurių atsiveria puikūs Kuršių nerijos bei Baltijos jūros ar Kuršių marių vaizdai, įrengtos ant Avikalno, Pilkosiose kopose Naglių rezervate, ant Parnidžio kopos.
Kuršių nerijoje nutiesta apie 50 km ilgio dviračių trąsa driekiasi per visą nacionalinį parką. Su Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu nerijos lankytojai gali susipažinti apsilankę Naglių gamtos rezervato pažintiniame take (ilgis 1,2 km). Juodkrantės sengirėje įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis 1,6 km), skirtas susipažinti su Kuršių nerijos medžiais, Nidos apylinkėse – Parnidžio pažintinis takas (ilgis 1,8 km). Netoli Juodkrantės paukščių mylėtojai gali stebėti pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų gyvenimą. Čia didžiausia Lietuvoje šių paukščių perimvietė.
Per neriją nusidrieka paukščių migracijos kelias, kuriuo pavasarį ir rudenį praskrenda milijonai įvairių rūšių paukščių. Ties Juodkrante yra paukščių žiedavimo stotis. Sparnuočius patogu stebėti beveik iš bet kurios regyklos.

Ši teritorija išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, augalija ir gyvūnija. Tai nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, pilkosios kopos tarp Juodkrantės ir Pervalkos, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti senieji dirvožemiai, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris. Nerija pasižymi specifinėmis gamtinėmis buveinėmis, kurių apsauga Lietuva įpareigota rūpintis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Čia siekiama išsaugoti būdingas ir retas augalų bei gyvūnų rūšis, kurios reikšmingos visos Europos biologinei įvairovei.

Turistams įdomus ir savitas kultūros paveldas - etnografinės žvejų sodybos, senosios XIX a.pab. – XXa. pr. vilos Nidos, Juodkrantės, Smiltynės gyvenvietėse, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčios, būdingos medinės architektūros pastatai. Čia gimė Karaliaučiaus universiteto profesorius, poetas, tautosakos rinkėjas Liudvikas G.Rėza. XXa. pradžioje poilsiaudavo vokiečių kultūros ir meno įžymybės, o rašytojas Tomas Manas turėjo ir savo vilą.
Kasmet daug lankytojų pritraukia Lietuvos Jūrų muziejus-akvariumas ir Delfinariumas Smiltynėje, Vėtrungių muziejus-galerija Juodkrantėje, Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kraštovaizdžio ekspozicija, Žvejo etnografinė sodyba, Gintaro galerija-muziejus, Neringos istorijos muziejus bei Tomo Mano kultūros centras Nidoje.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (įsteigtas 1991 m. ir apimantis 27219 ha) labiausiai lankoma Lietuvos saugoma teritorija. Aukščiausių Šiaurės Europoje kopų grandinės, jūros ošimas ir smėlio šiurenimas, žuvimi kvepiančios kuršiškos trobos keliautoją lydi visoje nerijoje.

Lankytojų centras Smiltynėje
Smiltynės g. 11, LT-93100 Klaipėda. Tel./faksas: 8 46 402256 El. p.: info@nerija.lt
Lankytojų centras Nidoje
Naglių g. 8, LT-93123 , Neringa. Tel./faksas: 8 469 51256 El.p.: infonida@nerija.lt
Interneto svetainė: http://www.nerija.lt