Veisiejų regioninis parkas

Nepaprastai gražus Veisiejų kraštas nusėtas ežerais ir kalvelėmis, atveria žvilgsniui tolimus horizontus, kuriuose nedideli kaimai ir pavienės sodybos jaukiai įsiterpia į kraštovaizdį, pagrąžindamos jį nuosaikiais tūriais, želdiniais, sodietiško gyvenimo ženklais.
Veisiejų regioninis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 ,,Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30 – 913). Veisiejų regioninis parkas yra Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Alytaus apskrityje. Jo paskirtis – Šlavantų – Veisiejų – Kapčiamiesčio ežeryną, t. y. susikertančių ežeringų dubaklonių sistemą, botaniniu požiūriu vertingą Liūnelio ir Šlavantėlio ežerų tarpuežerį, kultūros paveldo vertybes, tarp jų Veisiejų urbanistinį kompleksą, Vainežerio gynybinius įtvirtinimus, Šlavantų piliakalnį su senovės gyvenviete.
Saugomos teritorijos plotas – 12259,12 ha. Miškai sudaro 6804 ha (55,9 %), žemės ūkio naudmenos – 2939,3 (24,2 ha %), vandens telkiniai – 1663,4 (13,6 %), pelkės – 209,2 ha (1,5 %), gyvenvietės – 584,1 ha (4,8%) teritorijos.
Veisiejai – tai vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Veisiejų istorinis centras, galutinai susiformavęs iki XIX a. pabaigos yra urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII a. II pusės – XIX a. pradžios aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka. Aukščiausioje miestelio vietoje XIX a. pradžioje užbaigta statyti Veisiejų šv. Jurgio bažnyčia, dar vadinama Dzūkijos katedra, pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų architektūros paminklas. Antras pagal svarbą Veisiejuose ir visoje Veisiejų regioninio parko teritorijoje paveldėtas architektūrinis statinys – tai dvaro sodybos fragmentas (dešinysis fligelis), pastatytas 1743 – 1745 metais tuometinio Veisiejų savininko Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Masalskio pastangomis.
Viso Veisiejų regioninio parko teritorijoje yra 31 nekilnojama kultūros vertybė, iš jų 2 paminklai (Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. „Okopka“ ir Šlavantų piliakalnis su senovės gyvenviete). Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: mišku apaugusi Mėčiūnų senovės gyvenvietė, lengviausiai pasiekiama Ančios ežeru; Šlavantų piliakalnis ir senovės gyvenviete, su jo šlaituose augančiu skroblynu bei labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete; Vainežerio senovės gynybiniai įtvirtinimai, vietinių žmonių vadinami „Okopka“.
Veisiejų regioninio parko teritorija išskirtinė savo reljefu kuris yra Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje. Apie 13 tūkstančių hektarų plote išsidėstę 37 ežerai. Jie tarsi karoliukai sunerti ant virvutės. Pats didžiauias ežeras parko teritorijoje yra Ančios ežeras. Jo krantuose išsidėstę unikualūs kultūros ir gamtos paveldo objektai. Išskirtinės ežerų pakrančių teritorijos saugo vienintelės Lietuvoje Taurinės pudmės augimvietę. Kapčiamiesčio miestelio teritorijoje esančių ežerų pakrantėse ir nedidelėse kūdrose prieglobstį rado Europinės medvarlės populiacija. Veisiejų ir Vainežerio dvarų parkai. Veisiejų regioniniame parke saugoma 20 Europos Bendrijos svarbos buveinių, 47 Europos Bendrijos svarbos rūšys ir 103 Lietuvos raudonosios knygos rūšys. Veisiejų regioninio parko teritorijoje yra 2 gamtos paveldo objektai:
Nuo 2008 metų, šalia Veisiejų dvaro parko telkšančiame Ančios ežere, veikia vienintelis Lietuvoje fontanas su šviesos ir garso instaliacija. Šis ypatingos traukos objektas – grojantis fontanas – veikia gegužės mėn. – penktadieniais, šeštadieniais 20.30 – 22.30 val., birželio, liepos, rugpjūčio mėn. – trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais nuo 21.30 – 23.30 val., rugsėjo mėn. – penktadieniais, šeštadieniais nuo 20.00 – 22.00 val.

Veisiejų regioninio parko direkcija
Dariaus ir Girėno g. 33, LT-67340, Veisiejai, Lazdijų r.
Tel./ faks. 831856782, 868612701
El.p. vrpd@takas.lt
http://www.veisiejuparkas.lt