Sprūdės piliakalnis

Pavandenės apylinkės pačios gražiausios Žemaičių aukštumoje. Č. Kudaba, keliaudamas ir žavėdamasis "garbingais žemaičių dievkalniais " – Gaudkalnu, Sprūde, Lenkalių alka, Moteraičiu net lygino juos su piramidėmis.
Istoriko A. Butrimo nuomone Sprūdės ir Moteraičio piliakalniai, Gludo ežeras, miškingoje Moteraičio papėdės dauboje ir ežero pakrantėje esantis, apylinkėse dominuojantis Sklepkalnis (kaip spėjama buvęs alkakalniu), kapinynas dabartinės Pavandenės bažnyčios teritorijoje – visi šie objektai, tai tipiškas baltų teritorinis-gynybinis ir kulto centras, egzistavęs Pavandenės apylinkėse, kaip Medininkų žemės gynybinės – politinės sistemos dalis.
Manoma, jog Sprūdės piliakalnis – kunigaikščio Sprūdeikio, Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio, valdos. Sprūdeikis užrūstinęs brolį ir pabėgęs į Žemaitiją, kur įkūręs savo pilį saugiausioje, geriausiai apžvelgiamoje vietoje – Sprūdės kalne, bet ir tai jo neapsaugojo. Brolio pyktis jį atradęs ir čia.
Sprūdeikis žinojo, kur įsikurti. Nuo piliakalnio atsiveria puikūs vaizdai į Varnių duburį, kur plyti didieji ežerai – Biržulis ir Lūkstas, puikiai matomi Varniai, Luokė, Šatrijos, Girgždūtės, Medvėgalio piliakalniai.
Piliakalnis priskiriamas "parako gadynei" – vėlesniam kovų su kryžiuočiais periodui. Jo aikštelė iškilusi 216 m. virš jūros lygio, apvali. Piliakalnį juosia net 3 pylimų juostos, kurių aukštis siekia iki 4m. Piliakalnio aplinkoje rasta akmeninių kirvukų, ietigalių.
 

Varnių regioninis parkas