Pasieniečių muziejus

PASIENIEČIŲ MUZIEJUS

Pasieniečių muziejus įsikūręs Vilniuje esančiame Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Štabe ir veikia darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
Muziejaus lankymas yra nemokamas, tačiau jis įrengtas uždaroje teritorijoje ir veikia asmenų judėjimo kontrolės sistema, todėl yra priimamos organizuotos lankytojų grupės iš anksto susitarus telefonu.

Trumpa Pasieniečių muziejaus istorija

Pasieniečių muziejaus įsteigimo data – 2001 m. kovo 6 d. Kitų metų birželio 25 d. atidaryta pirmoji ekspozicija, kurios pagrindą sudarė ilgalaikės ir trumpalaikės privačių kolekcijų parodos. Dabar muziejus turi sukaupęs daugiau kaip 2000 įvairių eksponatų, kurie sudaro pagrindinę ekspoziciją – muziejines vertybes, susijusias su Lietuvos valstybės sienos apsaugos sistemos sukūrimu ir raida.

Muziejaus ekspozicijos:

Lietuvos valstybės sienos apsauga 1918–1940 m.
Ekspozicijos pagrindą sudaro prieškario pasienio policininko Antano Strauko fondas: dokumentai, fotonuotraukos, apdovanojimai, uniformos detalės bei kiti asmeniniai daiktai, jo šeimos išsaugoti ir perduoti muziejui jo dukros Laimutės Straukaitės; ypatingo dėmesio nusipelno A. Strauko, kaip laisvės kovų dalyvio, gautas 1-os rūšies 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas bei Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medalis, taip pat kiti iš esmės foto-dokumentai, atskleidžiantys to laikotarpio pasieniečių tarnybos, gyvenimo ir buities sąlygas.
Ypač vertingi muziejaus eksponatai – tai 1922 m. Klaipėdoje daryta I Parubežinio (pasienio) pulko štabo originali nuotrauka, kurioje šalia štabo pastato su gerai išskaitoma iškaba išsirikiavę dviem eilėmis štabo karininkai ir centre sėdi pulko vadas pulkininkas leitenantas Petras Kubiliūnas, bei 1928 m. Pagėgiuose daryta III pasienio komisariato nuotrauka, kurioje atpažįstami ir komisaras Povilas Kazakevičius, ir raštvedys Viršyla bei jaunesnieji vachmistrai Bildau (?), Simonaitis, Slonys, Samaska, Stanaitis.
2006 m. muziejaus ekspoziciją papuošė Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus eksponatas – pagrindinis valstybės sienos apsaugos simbolis – sienos žymėjimo ženklas, liaudyje vadinamas „pasienio stulpu“, tarpukaryje žymėjęs Lietuvos ir Vokietijos sienos ribą.

II. Valstybės sienos apsauga po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo
Tai stendai ir eksponatai, supažindinantys su valstybės sienos apsaugos raida nuo 1990-ųjų iki šių dienų. Minėtos ekspozicijos dalį sudaro dokumentai ir fotonuotraukos, savadarbė pirmųjų pasieniečių atributika ir darbo prietaisai, naudoti pradėjus saugoti Lietuvos valstybės sieną po Nepriklausomybės atkūrimo. Tik čia lankytojas gali suprasti, ką jautė pirmieji Lietuvos pasieniečiai, ginkluoti tik begaline meile ir atsidavimu Tėvynei ir jos laisvei.
Išskirtinę muziejaus ekspozicijos vietą užima pasieniečio Gintaro Žagunio – vieno iš pirmųjų atgimusios Lietuvos Respublikos krašto apsaugos savanorių, Šalčininkų užkardos Dieveniškių ruožo patrulinės tarnybos baro pamainos viršininko, 1991 m. gegužės 19-osios naktį žuvusio nuo klastingos iš Baltarusijos atvažiavusių ginkluotų sovietinio režimo pakalikų rankos – memorialinė ekspozicija.
Pusmetį iki žūties Gintaras Žagunis budėjo Krakūnų kelio poste. Tuo metu SSRS kariškiai, specialioji milicija nuolat degino Lietuvos pasienio postus, terorizavo čia dirbančius pareigūnus. G. Žagunis – pirmasis nepriklausomos Lietuvos pasienietis, žuvęs savo tarnybos vietoje.

III. Virtuali ekspozicija
2003–2004 m. Pasieniečių muziejaus užsakymu sukurta ir organizuotoms grupėms lankantis muziejuje demonstruojama virtuali dviejų dalių reprezentacinė programa – „LDK pasienio apsauga nuo valstybės susidarymo iki XVIII a. pabaigos“ ir „Lietuvos valstybės pasienio apsauga nuo XVIII a. pabaigos iki šių dienų“.

IV. Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Moksleivių ir kitoms organizuotoms grupėms rengiamos edukacinės programėlės, supažindinančios su pasieniečių tarnyba – valstybės sienos apsauga, keliamais uždaviniais bei būdais juos įgyvendinti, pasieniečių profesijos ypatumais. Programose dalyvauja ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atskirų sričių specialistai.
V. Kitos ekspozicijos
Pasieniečių muziejus kaupia ir formuoja keletą tematinių rinkinių. Vienas jų – pasieniečių uniformos. Čia galima susipažinti su Lietuvos sienos apsaugos sistemos pareigūnų uniformos raida nuo 1990 m. iki šių dienų, taip pat apžiūrėti muziejui perduotus užsienio šalių pasienio tarnybų uniformų pavyzdžius, jų naudojamą atributiką.

Kita muziejaus veikla
Prie Pasieniečių muziejaus veikia visuomeninė organizacija „Pasieniečių klubas“ (toliau – klubas). Klubo nariai, kurių dauguma yra buvę pasieniečiai ir krašto apsaugos savanoriai nuo 1990 m., gausiai papildė muziejaus pagrindinį rinkinį vertingais eksponatais. Didelę dalykinę ir praktinę paramą muziejui teikia klubo pirmininkas ir Pasieniečių muziejaus pradininkas dimisijos pulkininkas leitenantas Algis Balaišis, parašęs ir išleidęs nemažai publicistinių straipsnių ir monografijų Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorijos (1918–1940 m.) klausimais. Jo dėka muziejus, o kartu ir klubas tarpininkavo atliekant labai vertingą misiją – parengė ir pateikė dokumentus, įrodančius, kad Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkas, vyresnysis policininkas, atsargos viršila Aleksandras Barauskas tapo pirmąja sovietų okupacijos auka – buvo žiauriai nužudytas savo darbo vietoje 1940 m. birželio 15-osios naktį. 2005 m. gegužės mėn. Aleksandras Barauskas Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, o birželio 15 d., minint 65-ąsias žūties ir okupacijos metines, Varėnos r. Ūtos k. ir Perlojoje, kur palaidotas A. Barauskas, kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Varėnos savivaldybe buvo organizuotas minėjimas ir atminimo ženklo šventinimas. 2006 m. birželio 15 d. A. Barausko vardu buvo pavadinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės užkarda Dubičiuose.
Muziejus renka prisiminimus apie prieškario pasienio policininkų tarnybą, jų gyvenimo ir buities sąlygas, taip pat pirmųjų po 1990 m. kovo 11 d. tarnybon atėjusių pasieniečių–savanorių atsiminimus.

Adresas:
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Savanorių pr. 2, Vilnius, LT 03116.
Telefonas pasiteirauti Vilniuje (8 5) 271 6976, faksas (8 5) 271 9304.
El. paštas pasienieciumuziejus@vrm.lt