Valka

Valka – miestas Latvijos šiaurėje, per kurį eina Latvijos – Estijos siena ir skria nuo Estijos Valgos miesto. Miesto pavadinimas susijęs su žodžiais „vilkt“ (vilkti, traukti), „valkāt“ (nešioti). Iš pradžių jis galėjo reikšti valčių pernešimo vietą, kai valtis ar krovinį pervilkdavo į Pedelės upelį, kuriuo galėjo pakliūti į Emajogio upę ir Estijos ežerus. Tačiau „valks“ reiškia ir upokšnį, liūną, pelkę, klampynę, kurių netrūksta šalia Valkos.

Pirmą kartą Valką (tuo metu Pedelę) paminėjo 1286 m. Rygos skolų knygose. Viduramžiais Valka buvo šalia patogių susisiekimo kelių, kas skatino jos vystymąsi. 1582 m. ji perėjo Lenkijos valdžiai, o 1584 m. jai suteiktos miesto teisės.

1627 m. Švedijos – Lenkijos karo metu Valką taip suniokojo, kad gyvi liko tik keturi gyventojai. Valkos mieste matoma plati ir lėkšta kalva, ant kurios pastatytas vandens bokštas, kažkada buvęs Kartuvių kalnas. Pavadinimas išlikęs nuo švedų laikų, kai kalnelyje stovėjo kartuvės.

1919 m. bolševikų perimtą Valką užėmė suomių ir estų nacionalinė kariuomenė, todėl estai pareikalavo sau visos Valkos. Deryboms tarpininkavo anglų pulkininkas Talentas. Valstybės sieną nubrėžė per Varžupytę. Estų Valgai liko geležinkelio stotis, istorinis ir ekonominis centras su visuomeniniais pastatais, Latvijos pusei – daugiausia Lugažų valsčiaus smėlio plotas. Po padalijimo Valkoje liko 142 daugiausia vienaaukščiai namai, tačiau iš Estijos persikėlė 2500 latvių, kurie statėsi sau būstus.

1922 m. Valka atgavo miesto teises. Šiuo metu miestas turi užmezgęs partnerystės ryšius su Radviliškiu.