Panevėžys

Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, Vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nevėžio, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities ir Panevėžio rajono savivaldybės centras, Panevėžio miesto savivaldybė. Gyventojų (2011) 109 999, plotas 52 km².
Panevėžyje yra nemažai žavių kampelių. Pasivaikščiokite po miestą ir aplankykite įdomias vietas. Pradėkite nuo Laisvės aikštės, vasarą pasipuošiančios žydinčiais gėlynais ir fontanais. Žiemą galima pasižvalgyti į parduotuvių vitrinas, papietauti kavinėse. Aikštėje stovi Juozo Miltinio dramos teatras, miestui pelnęs legendinę šlovę. Šalia teatro – Nevėžio upės Senvagė. Upės srovės aplenktoje vagoje įrengtas gražus tvenkinys, nutiesti pėsčiųjų takai, pastatyti tilteliai. Bevaikštinėdami po Senvagę apžiūrėsite originalias skulptūras. Kitoje upės pusėje pro medžių viršūnes išvysite į dangų kylančius Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios bokštus. Senvagę puošia 1848 metais statytas malūnas, dabar rekonstruotas į prabangų viešbutį „Romantic“. Iš Senvagės laipteliais pakilkite į Kranto gatvę. 21-uoju numeriu pažymėtas seniausias miesto pastatas, statytas 1614 m. Netoliese, jaukiame kiemelyje, rasite Lėlių vežimo teatrą. Šalia jo stovinčiame siauruko vagone įrengta kavinė. Teatre galima užsisakyti valandos ekskursiją po teatrą ar spektaklį. Respublikos gatvėje aplankykite 1905 m. Juozo Masiulio įkurtą pirmąjį Panevėžio knygyną, veikiantį ir dabar. Europietiškame knygyne rasite knygų įvairiomis kalbomis. Priešais knygyną - Fotografijos galerija. Netoliese - miestelėnų pamėgtas Panevėžio kraštotyros muziejus, kurį 1925 m. įkūrė Panevėžio draugija gimtajam kraštui tirti. Kraštotyros muziejus saugo baltų genties atmintį. Pasigrožėsite puikia drugelių ir vabzdžių kolekcija, apžiūrėsite veikiančią parodą. Iš muziejaus patraukite į Dailės galeriją. Čia rengiamos įvairios parodos, vyksta koncertai, eksponuojami į kasmečius tarptautinius keramikos simpoziumus atvykstančių įvairių šalių menininkų kūriniai. Respublikos gatvėje galite pasėdėti jaukiose kavinėse, po to ekskursiją pratęsti Nepriklausomybės aikštėje. Į katalikų pamaldas varpais kviečia Švč. Trejybės bažnyčia. Sodų gatvė nuves iki Kristaus Karaliaus katedros. Jei dar nepavargote, susiraskite Juozo Miltinio palikimo studijų centrą. Jame saugoma didžiulė garsiojo režisieriaus biblioteka, repeticijų įrašai. Į miesto centrą grįžkite pro turgavietę - gal ir čia rasite ką nors įdomaus. J.Biliūno gatvėje (buvusioje aviacijos bazės teritorijoje) įsikūrusi meninio stiklo studija „Glasremis“, kurianti puikius spalvoto stiklo dirbinius. Čia apsilankę išvysite, kaip bespalvė stiklo masė tampa fantastišku meno kūriniu. Nuotaikingai laiką praleisite keliaudami traukinuku: Aukštaitijos siaurasis geležinkelis siūlo užsakomąsias keliones siauruku su teatralizuotu traukinio apiplėšimu, kaimišku turgumi ar kapelos pasirodymu.

Meno diena ir muzikos vakaras Panevėžyje.

Praleiskite dieną jaukiame ir meniškame Panevėžio miesto centre. Pirmiausia pasivaikščiokite po Laisvės aikštę, Senvagę ir Respublikos gatve. Po šios apžvalgos nusiteikite romantiškai – vakarą skirsite kameriniam bendravimui ir muzikai. Kelionę pradėsite nuo jaukiame Panevėžio miesto centre kuriamo modernių skulptūrų parko. Akmens skulptorių kūriniai rikiuojasi Laisvės aikštėje ir Senvagėje. Apžiūrėkite naujas ir jau istoriją turinčias skulptūras. Menininkai atsisakė didelių mastų, visą dėmesį sukoncentruodami į originalią idėją, plastiškumą, žaismą faktūromis ir tam tikrą utilitarinę-žaidybinę paskirtį. Ant skulptūrų galėsite pasėdėti, pažaisti šachmatais ar įmesti pinigėlį į specialiai tam skirtą ertmę. Laisvės aikštėje stovi skulptūra „Langas“ – pro jį ir pažvelgsite į modernius akmens kūrinius bei pačią miesto širdį - aikštę ir miestelėnų pamėgtąją Senvagę. Stabtelėkite ir prie netoli „Lango“ įkurdintos A. Pajuodžio „Alternatyvios plokštumos“. Priešais Panevėžio J.Miltinio dramos teatrą pastatytas paminklas (aut. Regimantas Midvikis) šiam legendiniam režisieriui, miesto dramos teatro įkūrėjui. Nusileisdami į Senvagę, sustokite prie paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui, Panevėžio miesto įkūrėjui (skulpt. Stanislovas Kuzma, arch. Valdas Klimavičius). Senvagėje akmens kūrinių apžvalgą pradėkite laikydamiesi dešinės. Pirmiausia išvysite V. Martišiaus „Gyvybės medį“, už jo - R. Kazlausko „Šaulį“, panevėžiečio menininko V. Tallat-Kelpšos „Prologą“ ir po eglaitėmis pasislėpusį latvio D. Volkovo „Paparčio žiedą“. Jei vaikštinėjate ne vieni, prisėskite ant linksmai bendrauti kviečiančios V. Tallat-Kelpšos skulptūros „Balnas dviem“. Laipteliais nusileidę prie vandens, galėsite palesinti antis ir gulbes, o drauge apžiūrėsite granito akmenų kompoziciją „Gražūs“ (skulpt. A. Siderkevičius). Jūsų dėmesį patrauks į Senvagės vandenis įplaukęs, iš vienos miesto vietos į kitą keliavęs ir pagaliau savo vietą suradęs Panevėžio simbolis „Vėžys“ (skulpt. A. Pajuodis). Pasigrožėję juo, klestelėkite ant netoliese pastatyto S. Tallat-Kelpšos „Suolelio vienišam“. Žingsniuodami toliau, apžiūrėsite Meksikos skulptoriaus Fouberto De La Vegos „Šeimą“, A. Pajuodžio „Kertinį akmenį“, D. Dovydavičiaus „Atvirą“. Stabtelėkite prie „Šachmatininko. Jo autorius alytiškis skulptorius R. Diržys prototipu pasirinko skandalingąjį amerikiečių boksininką Maiką Taisoną ir tvirtino, jog tai pirmas paminklas Lietuvoje, pastatytas afroamerikiečiui. Žinoma, neliks nepastebėta medžių paunksmėje įkurdinta A. Smilginio skulptūra „Besimaudanti“ („Torsas“).Senvagės salelėje pasigrožėkite „Dainiumi“ (skulpt. J. Genevičius) ir prisėskite pailsėti. Jums patiks ir dar dvi Senvagėje eksponuojamos skulptūros - Latvijos menininko I. Dobičinso „Akmenų teatras“ ir nuotaikingas T. Pavilionio „Auskariukas“. Pro „Romantic“ viešbutį pakilkite prie pėsčiųjų tilto ir sukite kairėn. Pasiekę Respublikos gatvę, apžiūrėkite istorinį buvusio Žemės ūkio banko (dabar DnB NORD) pastatą. Įėję vidun, išvysite 1931 m. žymaus panevėžiečio skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtus dvylika „Atlantų“, laikančių banko kupolą. Prie J. Balčikonio gimnazijos pamatysite panevėžiečio skulptoriaus B. Bučo 1970 m. sukurtą Gabrielės Petkevičaitės–Bitės - rašytojos, literatūros kritikės, publicistės, pedagogės - biustą.Vasario 16-osios gatvėje, šalia teatro „Menas“, puikuojasi Don Kichoto skulptūra. Šį nuotaikingą įvairių metalų ir spalvoto stiklo kūrinį sukūrė menininkas H. Orakauskas. Grįžkite į Laisvės aikštę. Pieš užbaigdami kelionę po skulptūrų parką, stabtelėkite prie išraiškingo A. Tamošaičio „Koralo“, A. Vytėno „Virsmo“ ir V. Tallat-Kelpšos „Lizdo“. Jau pats laikas ir kavos puodeliui. Po to Ramygalos gatve žingsniuosite galerijos „Menų namai“ link. Čia praleisite kelias šiltas ir muzikalias valandas, klausydamiesi dainų autoriaus ir atlikėjo Sigito Stankūno atliekamų muzikos kūrinių. Dainų autorius ir atlikėjas Sigitas Stankūnas, savo namuose įkūręs „Menų namus“, juos pavertė maža galerija. Galerijoje nuolat veikia įvairių tapybos, grafikos, fotografijų, keramikos darbų ekspozicijos. Rengiami įvairūs teminiai vakarai su dainininkais, poetais ir daugeliu kitų menininkų tampa koncertais-pamokomis ar koncertais-vakaronėmis. S. Stankūno teminius muzikos vakarus jau pamėgo ne tik panevėžiečiai, bet ir miesto svečiai. Dėmesingai parinktos koncertų temos, pirmenybę teikiant lietuvių autorių kūrybai, paskatina klausytojus iš naujo atrasti poezijos ir muzikos dermę, pamąstyti apie savosios būties trapumą ir kasdienybės šventiškumą. Vakaronės metu pabendrausite su dainų autoriumi, kitais klausytojais, pasimėgausite vyno taure. Po renginio jausitės pailsėję ir pakylėti. Tikimės, ši meninė ekskursija Jums patiks, o Panevėžys atminty liks kaip kūrybingas ir šiltas miestas.