Kelionė po Šilutės kraštą
Distance: ~100 km
Duration: ~6 hr.
Šilutės kraštas – tai kraštas, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą. Tai unikali vietovė, kurią verta aplankyti. Šilutės kraštas garsėja savo pavasariniais potvyniais, apsemiančiais dideles teritorijas ir atskiriančiais kai kurias gyvenvietes nuo likusios civilizacijos. Krašto išskirtinumą sąlygoja tai, kad čia yra Nemuno Delta, kurioje yra 14 draustinių bei 1 rezervatas, kai kur dar žmogaus nepaliesta išskirtinė gamta, neapsakomi potvyniai su tūkstančiais gulbių bei užliejamose pievose įrengtos polderių sistemos. Nemuno Deltos regioninis parkas sudaro 28000 ha. Iš viso Šilutės savivaldybės teritorijoje yra 312 kultūros paveldo objektai.
Šilutė
Dabartinėje Šilutės teritorijoje XVI a. buvo trys gyvenvietės: Verdainė, Šilokarčema ir Žibai. Jiems apsijungus, miestas gavo Šilokarčemos (vok. Heydekrug) pavadinimą, kuris rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas dar 1511 m.
Taigi pradėkime kelionę po Šilutės miestą pėsčiomis ir susipažinkime su senoviniais, puošniais pastatais. Kaip ir kiekvienas miestas ar miestelis, taip ir Šilutė prasideda nuo stoties. Šilutės geležinkelio stotis veikia nuo XIX a. pabaigos. Geležinkelio stoties pastatas (pastatytas 1875 m.) yra Geležinkelio gatvėje netoliese esančio Geležinkelio tilto (pastatytas 1870 m., restauruotas 2010 m.) per Šyšos upę.
Eidami toliau miesto centro kryptimi, pamatysime Šilutės katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčią (Katalikų Bažnyčios g. 1). Tai stačiakampio formos raudonų plytų istorizmo stiliaus bažnyčia, pastatyta 1854 metais. Ją puošia virš priekinio frontono išmūrytas ažūrinis dviejų aukštų bokštelis bei itin dailios formos vitražiniai langai. Tuomet bažnyčios stogas buvo iš olandiškų čerpių, o dabar perdengtas cinkuota skarda ir nudažytas raudonai. Priešais centrinį įėjimą, dešinėje, ant aukšto pjedestalo, pastatyta Šv. Mergelės Marijos statula.
Keliaukime miesto centro link ir stabtelėkime ties Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla (Lietuvininkų g. 72). Šie įspūdingi raudonų plytų neogotikinio stiliaus pastatai buvo pastatyti 1845 metais. Juose net iki 1953 m. veikė apskrities teismo rūmai bei 200 vietų kalėjimas.
Eikime tolyn Lietuvininkų gatve. Pačiame miesto centre (Lietuvininkų g. 36) yra Šilutės miesto muziejus. Šilutės muziejaus ištakos siekia XIX a. pabaigą, kuomet 1889 m. senąjį Šilokarčemos dvarą nupirko iš Klaipėdos kilęs dvarininkas Hugo Šojus (Hugo Scheu). 1990 m. Šilutės kraštotyros muziejus buvo pervardintas į Šilutės muziejų, paruoštos naujos ekspozicijos. Eksponuojami patys vertingiausi H. Šojaus kolekcijos eksponatai. Muziejus turi įsteigęs savo filialus Kintuose, Bitėnuose, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje bei Macikuose. Šiuo metu muziejuje bei jo filialuose yra sukaupta beveik 57 000 eksponatų. Šilutės muziejuje eksponuojami Klaipėdos krašto lietuvininkų baldai, saviti šio krašto drabužiai bei rankdarbiai; muziejaus pradininko, vokiečių dvarininko Hugo Šojaus dvaro baldai; Klaipėdos krašto žemėlapiai bei fotografijų rinkiniai, atspindintys Šilutės miesto architektūrą praėjusio šimtmečio pradžioje; Hugo Šojaus surinktų ragų, drugelių, vabalų kolekcija ir pamario krašto gyvūnų bei paukščių iškamšos, padarytos jau po Antrojo pasaulinio karo. Gausu ir kitokių eksponatų.
Paėjėjus tolėliau iki Lietuvininkų g. 23 namo, pamatysime Šilutės pašto pastatą, statytą dar 1909 m. Visi šalia jo esantys gyvenamieji namai – Respublikinės reikšmės architektūros paminklai. Kitoje kelio pusėje (Lietuvininkų g. 22) matyti Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, įsikūrusi 1911 m. statybos pastate. O visai šalia pašto (Lietuvininkų g. 25) stovi Šilutės Evangelikų liuteronų bažnyčia (statyta 1924-1926m.), kurios bokštas su trimis varpais ir vienu didžiausių Lietuvoje bokšto laikrodžių (ciferblato skersmuo – 2,5 metro) kyla į 50 metrų aukštį.
Eidami toliau prieisite kilusio iš Šilutės vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928m.) paminklą, tarybinių karių kapines, įrašytas į kultūros paveldo registrą, H.Šojaus dvarą (1818 m.) – nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatą su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Šalia – buvęs angliško tipo dvaro parkas su 3 tvenkiniais ir šiltnamiais. Deja, parkas stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo ilgą laiką jis buvo menkai prižiūrimas, gerokai apnyko, žuvo nemažai egzotinių medžių. Tačiau dabar tai mėgstamas šilutiškių ir miesto svečių parkas.
Prie pat H.Šojaus dvaro šviečia Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę, nutiestas dar 1914 metais. Paėjėję upės pylimu, atsidursite Senojoje Šilutės turgaus aikštėje ir buvusiame Žuvų turguje, veikusiame nuo 1511 metų ir garsėjusiame visame Klaipėdos krašte. Pasižvalgę po aplink aikštę išsidėsčiusius Klaipėdos kraštui būdingos architektūros senuosius gyvenamuosius namus, pasukite į šalia esančią Uosto gatvę. Prieisite Šilutės prieplauką (Uosto g. 9), kur galite paplaukioti laivais pagal paruoštus įvairius pažintinius maršrutus (pvz., Pamario Švyturių kelias ir kt.), išplaukti į marias ir net pasiekti Nidą bei grįžti atgal.
Rusnė Rusnė, Šilutės raj.
Sugrįžę iš Šilutės prieplaukos, sėskite į automobilį ir vykite per Geltonąjį tiltą Rusnės kryptimi. Rusnė – didžiausia Lietuvos sala ir miestelis, nutolusi apie 8,6 km nuo Šilutės miesto. Tai viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. Bažnyčios bokšto vėjarodė žymi 1419 m. Tai vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje. Per Atmatą nutiestas modernus tiltas ne visada gelbsti vietos gyventojus nuo pavasarinių potvynių. Jo metu užliejama per 40 tūkst. ha pievų. Rusniškius nuo potvynio saugo pylimai. Saloje įrengta polderių sistema su 20 vandens kėlimo stočių. Prie Dumblės ežero žemės paviršius yra 1,3 m žemiau jūros lygio. Vasarą Rusnė tampa ypač lankoma vieta. Atvažiuoja turistai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Danijos. Gyvenvietėje atgimsta senosios žvejų tradicijos – pagal senus brėžinius pastatyta burinė Rusnės žvejų valtis. Rusnės saloje galima aplankyti restauruotą bažnyčią, senąjį paštą, etnografinę K. Banio sodybą, Uostadvario švyturį (1876 m.), pirmąją vandens kėlimo stotį (1907 m.). Rusnė – pasienio miestelis: kitoje Skirvytės pusėje Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis. Nuvykę į Rusnę, būtinai pasiteiraukite vietinių žmonių, kur galėtumėte įsigyti rūkytos žuvies. Rusnėje šviežiai rūkytos žuvies pardavėjų yra apstu ir pasirinkimas tikrai didelis – nuo rūkytų karšių iki itin vertinamų ungurių. Jei mėgstate žvejoti, tiesiog privalote užmerkti meškerę Nemune. Į Rusnę žvejoti vyksta žvejai iš visos Lietuvos. Tik nepamirškite prieš tai pasidomėti leidimais.
Kintai Kintai, Šilutės raj.
Kita mūsų siūloma stotelė – Kintai, kurie nuo Rusnės nutolę 33,4 km. Reikės vėl vykti atgal į Šilutę ir važiuoti Klaipėdos link. Privažiuosite Žemaitkiemio kaimą, sukite kairėn link Kintų – kurortinės gyvenvietės prie Kuršių marių. Kintus supa nuostabus pušynas (600 ha) – Kintų miškas. Miestelio bažnyčia pastatyta 1705 m., kai iš Ventės rago bažnyčia buvo perkelta į Kintus. Bažnyčios barokinis altorius papuoštas vietinių meistrų pjaustytomis lentomis. Meniškai pjaustytos vėjalentės, lėkiai tradiciškai puošė kiekvieno žvejo namą. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. Kintai garsėja ir tuo, kad juose mokytojavo būsimasis lietuvių filosofas rašytojas Vydūnas (1868-1953 m.). Beje, paragaukite rūkytos žuvies ir čia: jos skonis bus visiškai kitoks, nei Rusnėje ragautos. Taip yra todėl, kad žuvies ruošimo ir rūkymo tradicijos buvo kiek skirtingos kiekviename pamario miestelyje.
Ventės ragas Ventė, Šilutės raj.
Netoli Minijos kaimo, už 6,7 km, yra Ventės ragas. Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Jo smaigalyje daugiau nei šimtą metų (1863 m.) veikia švyturys. Laivams ir sieliams ši vieta buvo ypač pavojinga. Kol nebuvo iškastas Karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuną prie Klaipėdos, čia suduždavo daug laivų. 1929 m. Ventės rage prof. Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Čia septyniose gaudyklėse sugauti ir sužieduoti paukščiai vėliau aptinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikos Respublikoje. Ventės rago ornitologinėje stotyje veikia muziejus. Aplankykite ornitologinę stotį ir susipažinkite su paukščių žiedavimu. Užlipkite į švyturį, pasivaikščiokite prieplauka.
Švėkšna Švėkšna, Šilutės raj.
Aplankę Kintus, Ventės ragą ir Mingę, galima vykti toliau į Švėkšną. Nuo Ventės rago miestelis nutolęs 42,2 km. Vykti reikia atgal link Žemaitkiemio ir pasukti Klaipėdos link. Privažiavę Saugų kaimą, pasukite dešinėn ir važiuoti tiesiai likusius 13 km.
Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (75 m) dvibokšte raudonų plytų bažnyčia (1905 m.) bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais ir skulptūromis. Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Klaipėdos krašto miestelių. Miestelio centre – didžiulė turgaus aikštė. Iš bažnyčios tilteliu pro restauruotus vartus patenkama į senąjį parką, kuriame auga retų medžių. Viename iš parko pastatų įrengtas Švėkšnos muziejus. Alėjos gale – Genovaitės vila, kurią 1880 m. grafas pastatė savo žmonai. Šalia vilos – grafienės mylimo šunelio skulptūra, saulės laikrodis ir laipteliai, kuriais galima nusileisti prie tvenkinių. Didžiojo tvenkinio saloje – medžioklės deivės Dianos skulptūra. Grafų rūmai ir dar vienas parkas yra miestelio gale, už senųjų kapinių. Ten stovi senas vandens malūnas, kuriame dabar įrengtas viešbutis ir puikus restoranas.