Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Gyventojų (2010) 548 816. Plotas 401 km². Įkūrimo data 1323 (pirmą kartą paminėtas). Vilnius įsikūręs šalies pietryčiuose, Neries ir Vilnios santakoje, 24 km nuo Baltarusijos sienos. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas.

Sostinėje veikia LR aukščiausios valdžios institucijos – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybės ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės misijos, tarptautinių organizacijų atstovybės. Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje. Taip pat išliko apie 40 įvairių stilių katalikų bažnyčių. Vilniaus televizijos bokštas yra ant šlaito prie Neries upės. Jo aukštis – 326,4 metro. Mieste yra 13 tiltų per Nerį (trys - pėsčiųjų) ir per 20 tiltų per mažesnes upes - Vilnią, Veržuvą, Baltupį bei kitas. Pagal Vilniaus bendrąjį planą, miestas yra suskirstytas į 41 rajoną.

Vilniaus senamiestis – seniausioji Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante į pietus nuo Pilies kalno. Priklauso Senamiesčio seniūnijai. Tai vienas didžiausių Rytų Europos urbanistinių kompleksų, kuris pradėjo formuotis Viduramžiais. Plotas - 3,59 km². Apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių, 1487 pastatais, kurių bendras plotas - 1 497 000 m². Senamiestyje yra daug katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių, gyvenamųjų namų, kultūros ir architektūros paminklų, muziejų. Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai bei jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams (gotika, Renesansas, barokas, klasicizmas, šiek tiek moderno), kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės. Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi Pilies gatvė, kurios tęsiniai - Didžioji ir Aušros vartų gatvės - siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties Aušros vartais. Rotušės aikštėje yra Vilniaus rotušė (pastatyta 1799 m. klasicizmo stiliumi, architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius). Rotušės aikštė susiformavo XIV a., plečiantis miestui. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą. 1941–1943 m. senamiestyje veikė Vilniaus getas. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Nuo 2007 m. Vilniaus senamiestyje, viename iš nedaugelio pasaulio miestų, veikia audiogidų ekskursijos, kurias turistams siūlo Vilniaus turizmo informaciniai centrai (Rotušės pastate ir Vilniaus g. 22).