Ventspilis (arba Ventpilis; latv. Ventspils)

Ventspilis (arba Ventpilis; latv. Ventspils) – didmiestis Latvijos šiaurės vakarinėje dalyje prie Baltijos jūros. Pavadinimas kilo nuo per miestą tekančio Ventos upės pavadinimo.

Ventspilis pirmą kartą kronikose paminėtas 1290 metais, ten įkūrus Livonijos ordino pilį. Šiuo metu Ventspilyje veikia svarbus neužšąlantis jūrų uostas ir vienas iš trijų Latvijos oro uostų.
Ventspilio paplūdimiui suteiktas Mėlynosios vėliavos statusas.

2002 m. Ventspilis prisijungė prie tarptautinės meno programos Karvių paradas (ang. Cow parade). Visame mieste viešose erdvėse buvo pastatytos 25 naujai sukurtos karvių skulptūros. Vėliau jos buvo parduodamos aukcione, o žymiausios iki šiol stovi miesto aikštėse.

Pats miestas senais laikais pradėjo kurtis aplink Livonijos ordino Ventspils pilį, pastatytą šalia Ventos upės. Miestas buvo paminėtas 1314 metais ir tuo metu tapo svarbiu laivų statymo centru. 44 kariniai ir 79 prekybiniai laivai buvo pastatyti Ventspilyje. Todėl metalo, gintaro ir medžio apdirbimo parduotuvėlės tapo labai svarbios miesto vystymuisi.

Vykstant Didžiajam šiaurės Lenkų – Švedų karui, Ventspilis buvo sunaikintas, o 1711 metais atkeliavęs maras nušlavė didelią dalį likusių gyventojų.

1850 metais laivų statyba ir prekyba vėl tapo labai svarbiu veiksniu ir miestas pradėjo atsigauti. Uostas buvo modernizuotas ir 1890 metais sujungtas geležinkeliu su Maskva. Ventspilis tapo vienu iš labiausiai pelną duodančių uostų Rusijos imperijoje. 1913 metais davęs net 130 milijonų rublių pelno. Tas įtakojo ir išaugusį gyventojų skaičių nuo 7000 gyventojų 1897 metais, iki 29000 gyventojų 1913 metais.

Vykstant 1915 – 1919 metų vokiečių okupacijai, gyventojų skaičius sumažėjo beveik per pus.

1939 metais Raudonoji armija įkūrė bazę mieste. Naftos vamzdynai buvo pastatyti Ventspilyje ir miestas tapo pirmaujančiu uostu neperdirbtos naftos eksporte. Trisdešimt kilometrų į šiaurę nuo Venstspilio, yra buvęs slaptas sovietų Radioastronomijos centras (Ventspils Starptautiskais Radioastronomijas Centrs), apie kurio egzistavimą nežinojo dauguma latvių iki pat 1994 metų.

2011 metų pradžioje Ventspilyje oficialiai gyveno 42.509 žmonės, iš kurių 54.3% moterys ir 45.7% vyrai. Miestą sudaro 55% latvių, 28.9% rusų, 4.7% ukrainiečių, 4.5% baltarusų, 1.1% lenkų, 0.9 % lietuvių ir 4.9% kitų tautybių žmonės.

Šiomis dienomis miesto savivaldybė stengiasi suteikti vietiniams gyventojams kuo daugiau galimybių dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Būtent po teatro "Juras varti" rekonstrukcijos ir naujos miesto bibliotekos statybos, miestas tapo svarbiu regiono kultūros centru.

Ventspilis garsėja savo dideliais koncertais, festivaliais ir kitais kultūriniais renginiais sutraukiančiais tūkstančius žmonių kiekvienais metais. Savivaldybė daro viską ką gali, kad naujos tradicijos įsigalėtų.

Kiekvieną žiemą mieste vyksta kasmetinė Latvijos radijo apdovanojimų ceremonija "Musical Bank" ir Nacionalinės televizijos atranka į Eurovizijos dainų konkursą. O kiekvieną liepos mėnesį visi gali pasimėgauti finaliniu Latvijos pop muzikos koncertu "The Musical Hits". Taip pat, kiekvienais metais, antrąjį liepos savaitgalį mieste vyksta Jūros šventė, o pirmąjį rugpjūčio savaitgalį daugybę žmonių sušaukia kasmetinė miesto šventė. Ventspilyje vyksta ir daugiau įvairių švenčių, tokių kaip: Parventa šventė, Vaikų šventė, Mėlynosios vėliavos iškėlimo šventė, Baltijos jūros baikerių saskrydis ir daug kitų.

Ventspilis yra draugiškas šeimoms miestas, suteikiantis puikias sąlygas gyventi šeimoms ar šiaip svečiams su vaikais iš kitų miestų ar šalių. Harmonija tarp modernaus uosto, naujoviškų gamyklų ir gražaus švaraus paplūdimio gavusio Mėlynąją vėliavą 1999 metais, padaro miestą labai ypatinga vieta. Ventspilis yra gėlių ir fontanų sostinė. Visame mieste, net neįtikiniausiose vietose galite rasti spalvingas karvių skulptūras, parkus, gėlių dekoracijas.