Perloja - vietovė turinti išskirtinę istoriją

O jums, ar teko girdėti apie Perlojos respubliką? Neramiais Lietuvos laisvės kovų laikais, po pirmojo pasaulinio karo Perloja buvo respublika. Anarchijoje kilusioje po pirmo pasaulinio karo, Lietuvoje siautėjo ir plėšikavo vokiečių, lenkų kariai. Perlojos ir kelių gretimų kaimų gyventojai apytiksliai 1919 metais sudarė savisaugos būrį, kuris gynė Perloja nuo minėtų priešų. Kadangi besikuriant Lietuvai joje vis dar vyravo anarchija. Perlojos gyventojai išrinko savo valdžią - komitetą, kurio pirmininku buvo Jonas Česnulevičius. Buvo sukurtas vietinis teismas ir policija. Perloja dar iki 1923 m. išliko dalinai atskira nuo Lietuvos, turinti savo formaliai nepriklausomą valdžią.

Tarpukariu Perlojoje buvo pastatytas labai didelis paminklas kunigaikščiui Vytautui. Statant paminklą į jį buvo įmūryta geležinkelio bėgių, tad paminklas labai masyvus. Sovietmečiu buvo bandyta paminklą nuversti, tačiau vietiniams komunistams to padaryti nepavyko. Paminklas taip ir liko stovėti iki šios dienos.

Sovietmečiu, Perlojos apylinkėse veikusiems partizanams atminti, kaimelyje yra paminklas. Didelė dalis Perlojos ,,kariuomenės‘‘ – minėto savisaugos būrio karių, pasitraukė į partizanų gretas.

Perlojoje yra palaidotas žmogus, žinomas kaip pirmoji Sovietinė auka - Aleksas Barauskas, Lietuvos pasienietis (tuomet Perloja buvo prie pat pasienio). Rusijai pradėjus Lietuvos okupaciją, A. Barauskui tai buvo tik dar vienos eilinės dienos rytas. Nežinodamas situacijos A. Barauskas elgėsi pagal standartinius nurodymus ir pasipriešino ateinantiems Sovietų kariams bei žuvo kovoje. Šiandien Ūtos kaime, kuriame ir buvo pasienio postas pastatytas paminklas, menantis šį įvykį.

Akivaizdu Perlojos kaimelis šiandien yra išskirtinis savo istorija, tad smalsesniems siūlome aplankyti patį kaimelį ir jame esantį Perlojos muziejų, kuriame detaliai ir vaizdingai nupasakojama visa Perlojos istorija.