Kaip išgauti ugnį neturint nei degtukų, nei žiebtuvėlio?

Įsivaizduokite situaciją: Jūs išsiruošėte stovyklauti, nuvykote toli nuo civilizuoto pasaulio. Visi puikios nuotaikos, atsipalaidavę. Įruošėte stovyklavietę, pastatėte palapines, pasiruošėte malkų ir pačią laužavietę. Atėjus laikui užkurti ugnį, susigriebėte, jog palikote žiebtuvėlį namuose. Niekas neturi nei degtukų, nei žiebtuvėlio. Greitai pradės temti, visi praalkę, o iki artimiausios parduotuvės apie 50 kilometrų kelio... Arba dar blogesnė situacija – Jūs pasiklydote gamtoje, greitai sutems ir neturite nieko, su kuo galėtumėte užkurti ugnį... Tai išties nepavydėtinos situacijos, bet jos gali būti ne tokios ir blogos, jei žinote, kaip iš jų išsisukti.
Jums reikalingas akmuo, kuris buvo jau naudojamas tūkstantmečius metų atgal. Tai – titnagas. Senovėje jį naudojo ginklų bei įrankių gamybai, taip pat ugniai įkurti. Titnagas turi unikalią savybę kibirkščiuoti, kai susiduria su geležimi. Turbūt, retas kuris iš Jūsų nutuokia, kad titnagas yra randamas labai daug kur pasaulyje ir rasti jį gali būti lengviau nei manoma. Dažniausia šis akmuo randamas šalia upių vagų, ežerų pakrantėse ar vietose, kurios kadaise buvo po vandeniu. Taigi kaip jį rasti ir kaip juo išgauti ugnį? Skaitykite toliau ir sužinosite.
Pirmiausiai norėdami rasti šį akmenį, pasirinkite tinkamą vietą. Eikite palei gėlo vandens pakrantę arba ten, kur yra daug akmenų. Atidžiai žiūrėkite ir ieškokite akmenų, kurie turi tvirtą išvaizdą (pavyzdžiui, kaip Pirito akmuo) arba akmenų, kurių viena pusė labai švelniai nusišlifavusi. Nors gali pasitaikyti ir labai aštriai nuskilusių kampų. Atkreipkite dėmesį į didelius akmenis, kuriuose matosi kreidos kanalai. Iš esmės titnagas yra tam tikra kreidos rūšis. Pažiūrėkite atidžiai į spalvą. Titnagas turėtų būti baltos, juodos, pilkos arba tamsiai mėlynos spalvos (vienos iš jų). Radę, Jūsų nuomone, titnagą, galite dar įsitikinti, ar tai tikrai jis. Svarbu, kad akmuo būtų sausas. Peiliu keletą kartu suduokite į akmenį ir jei išvysite žiežirbas, galite būti tikri, tai tikrai titnagas.
Pasiruoškite krūvelę sausos žolės, lapų ar šiaip greitai užsiliepsnojančios medžiagos ir suformuokite tarsi paukščio lizdelį. Turbūt, Jūs neturite specialaus, tam reikalui naudojamo, apdegusio audinio. Šis audinys turi labai gerą savybę užsidegti nuo menkiausios kibirkštėlės. Kaip pasigaminti tokį audinį skaitykite čia... Tačiau kiekvienas atras bet kokios degios medžiagos. Galbūt, Jūs turite vatos, lūpų vazelino ar kitko. Paimkite popieriaus ar medvilnės gabalėlį, ištepkite tuom, ką turite ir dėkite į paruoštą lizdelį. Virš padaryto lizdelio, vienoje rankoje laikydami peilį, kitoje titnagą, trenkite vieną į kitą. Gali iš pirmo karto ir nepavykti, todėl teks truputi pasistengti. Vos tik žarijai pataikius į reikiamą vietą ir išvydus ugnį ar dūmus, rankomis užsukite lizdelį taip, kad žarija atsidurtų apsupta lizdelio iš visų pusių. Jei sunkiai dega, pūskite į krūvelę tol, kol užsidegs. Išgavus ugnį, dėkite mažas šakeles ar medžio gabalėlius, palaipsniui dedant vis didesnius. Šioks toks privalumas, jei prieš tai būsite iškasę mažą duobutę ir apdėję akmenimis. Tai padės išlaikyti ugnį vienoje vietoje.