Kas yra apanglėjęs audinys, kam jis naudojamas ir kaip ji pasidaryti patiems

Kas yra apanglėjęs audinys, kam jis naudojamas ir kaip ji pasidaryti patiems

Apanglėjusį audinį (angl. char cloth) jau prieš daugelį metų naudojo mūsų protėviai. Ši medžiaga turi vieną labai gerą savybę – užsidegti nuo menkiausios kibirkšties. Dažniausiai apanglėjęs audinys buvo naudojamas kuriant ugnį titnagu. Titnago kibirkštys palyginti silpnos, todėl praktiškai neįmanoma uždegti ugnies naudojant paprastus sausus lapus ar žolę. Tačiau naudojant apanglėjusį audinį užtenka menkiausios kibirkštėles ir dūmai ima rūkti. Daugelis užkietėjusių keliautojų šį audinį priskiria prie reikalingiausių daiktų, kurį turėtų turėti kiekvienas išsiruošęs į gamtą.
    Jau knieti sužinoti, kas čia toks tas stebuklingas daiktas ir kaip jį pasidaryti? Čia visai nėra jokio stebuklo! Priešingai, pasidaryti šį audinį yra labai paprasta. Tereikia žinoti seną ,,receptą“ ir juo vadovautis. Taigi kibkime prie darbo!
    Jums reikės 100 % medvilnės pluošto medžiagos, žirklių, sandaraus, oro nepraleidžiančio metalinio indo (bet kokios metalinės dėžutės) ir karščio šaltinio – ugnies. Atminkite, tinka tik augalinės kilmės medžiaga ir jokių sintetikų! Galima naudoti ir lino medžiagą, tačiau dažniausiai visi naudoja senus medvilninius marškinėlius, džinsus. Kuo storesnė medžiaga, tuo ji ilgiau degs. O tai labai gera savybė apanglėjusiam audiniui.
    Taigi sukarpykite medžiagą maždaug 5X5 cm kvadratėliais. Svarbu, kad jie tilptų į metalinę dėžutę (puikiai tinka sena dėžutė nuo tabako ar saldainių). Jei niekaip nesugalvojate, iš kur tokią dėžutę gauti, nesukite galvos ir nusipirkite paprastų dažų iš statybinių prekių parduotuvės. Nepirkite labai didelės talpos, nes tai tikrai nebūtina. Užtenka 200 – 300 g dažų skardinės, nes ,,kepant“ medžiagai nereikia labai daug erdves. Toliau reikės paruošti pačią dėžutę. Padarykite dvi skyles: po vieną per vidurį dėžutės dugne ir viršuje. Tam kuo puikiausiai tiks paprasta vinis. Taip paruošę dėžutę, įmeskite ją į ugnį tam, kad nudegtų visi dažai. Tik atidžiai stebėkite, kad dėžutė ryškiai neparaudonuotų. Juk nenorite, kad ji deformuotųsi. Spalva turėtų būti švelniai oranžinė, bet ne ryškiai vyšninė.
    Nudeginę dažus, atvėsinę ir viską paruošę, galite sudėti medžiagą į dėžutę ir sandariai ją uždarę, įmesti į žarijas. Nepatarčiau mesti tiesiai į ugnį, nes karštis gali būti per didelis ir nieko tiesiog nesigaus. Taip pat nepatarčiau to daryti namuose ant virykles, nes tvyros dūmų ir degėsių kvapas. Darykite tai lauke ant laužo arba krosnyje, jei tokią turite. Per tą laiką pasidarykite porą medinių kištukų, tinkančių užkimšti Jūsų padarytas skyles dėžutėje. Vėliau sužinosite, kam tai bus reikalinga.
    Atidžiai sekite laiką. Įmeskite dėžutę į žarijas dešimčiai minučių ir visą tą laiką dažnai tikrinkite, ar viskas vyksta pagal planą. Po dešimties minučių, o gal net truputį anksčiau, turėtumėte išvysti sklindančius dūmus pro padarytas dėžutėje skyles. Dūmai sklis maždaug dar dešimt minučių. Visą tą laiką atidžiai stebėkite, kad laiku pastebėtumėte momentą, kuomet dūmai apstos rūkti pro skyles. Dūmai yra labai svarbūs, nes jie neleidžia deguoniui patekti į dėžutę. O to mums ir reikia, nes kitu atveju deguonis tiesiog viską paverstų pelenais.
    Vos tik dūmai apstos rūkti, ištraukite dėžutę. Tik jokiu būdu nelieskite jos rankomis, nes nudegsite. Dabar Jums ir bus reikalingi mediniai kištukai. Užkimškite abi skyles, kad sustabdytumėte deguonies patekimą dėžutės vidun. Padėję dėžutę atokiau, kurį laiką galite užsiimti kuo nors kitu. Teks palaukti, kol viskas atvės. Paprastai pilnai atvėsti metalinei dėžutei prireikia apie dvidešimt minučių.
    Pilnai atvėsus dėžutei, galite ją atidaryti. Turėtumėte išvysti juodą kaip anglis medžiagą. Apžiūrėkite, ar nėra rudų dėmių. Jei pastebėjote rudų dėmių, reiškia, kad medžiaga nėra pakankamai ,,iškepusi“. Tačiau taip neturėtų nutikti, jei tik neperkrovėte dėžutės per daug. Norėdami įsitikinti galutine kokybe, tiesiog pabandykite perplėšti medžiagą pusiau. Turėtumėte pajausti, kad audinys nėra labai ,,sveikas“, tačiau ir tuo pačiu jausti kiekvieną yrančią siūlę. Jei taip nėra, reiškia per ilgai laikėte dėžutę karštyje arba nespėjote laiku sustabdyti įeinantį deguonį. Tokiu atveju medžiaga bus panašesnė į pelenus. Norėdami įsitikinti kokybe, sulenkite medžiagą pusiau. Jei lenkiant Jums pavyko perlenkti pusiau ir sulenkėte medžiagą iki pat galo nesulaužant –galite būti tikri, kad Jums viskas pavyko puikiai.
    Dabar jau turite šį ,,stebuklingąjį“ daiktą. Laikykite audinį sandariai. Tam kuo puikiausiai tiks ir paprastas užspaudžiamas maišelis. Jums liko tik keliauti į gamtą ir išbandyti. Žinoma, pirmaisiais kartais gali tekti truputį pavargti, kol išmoksite tiksliai nukreipti žiežirbas ant audinio. Vos tik tai atsitiks, audinys pradės šviesti. Papūskite į jį ir audinys ims šviesti dar labiau. Tik nelieskite rankomis, nes jis labai karštas. Beliks apgaubti šviečiantį audinį sausa žole ar bet kokia kita degia medžiaga ir išvysite ugnį. Parodykite tai draugams, perduokite jiems šią seną ir beveik jau išnykusią techniką. Tai pigu ir kartu įdomi pramoga. Bet svarbiausia, tai Jums gali labai pasitarnauti, kai iškyloje pūs stiprus vėjas ir jokiomis kitomis priemonėmis Jums nepavyks uždegti laužą.