Latvijos istorijos vingiai

Iš istorinės pusės, latviai visada turėjo glaudžius ryšius su rusais ir vokiečiais. Globalizaciją Latvija išbandė jau daugiau nei prieš 700 metų, kai dėl palankios geografinės padėties į Latvijos teritoriją kėsinosi visos kaimyninės valstybės. Jos tapo priklausomos viena nuo kitos ir nuo Latvijos, o Latvija nuo jų. Latvija visada buvo svarbių pasaulinių įvykių epicentre, ji buvo pavaldi ir rusams, ir lenkams, ir švedams. Tačiau Latvija vis tiek egzistavo.

Baltų senovė ir jų įsikūrimas

Latvijos ir latvių tautos ištakos siekia gilią praeitį, kai 9000 metų prieš mūsų erą, ištirpo šalis gaubiantys ledynai. Tuomet atsirado pirmieji gyventojai, o vėliau atsikraustė ir baltų gentys – latvių, lietuvių ir prūsų protėviai. Latvija buvo prekybos kelių kryžkele, jos didelėje upėje - Dauguvoje buvo senovės prekybos kelias, žinomas visame pasaulyje. Suprasti baltų gyvenimo ypatumus galima ir mūsų laikais, pavyzdžiui, „Araišu ezerpils“ muziejuje – ežero salelėje yra senovės latgalių gyvenvietės 9-ojo šimtmečio rekonstrukcija.

Senovės baltų gentys (kuršiai, žiemgaliai, latgaliai, sėliai) niekada nebuvo taikiais žemdirbiais, tačiau buvo pakankamai gerai kariais ir jūreiviais. Pavyzdžiui kuršiai, gyvenę Kuržemės pakrantėje buvo laikomi pavojingais vikingų plėšikais, ir neveltui vienoje Danijos cerkvėje galima perskaityti užrašą, išlikusį nuo 9-13 šimtmečio: „Saugok mus Viešpatie nuo maro, ugnies ir kuršių!“.

Krikščionybė ir Livonijos atsiradimas

XII-XIII a. Latviją pamažu užkariauja kryžiuočiai. Ilgiausiai riterių luomui priešinosi kuršiai ir žiemgaliai, o XIII amžiaus pabaigoje valdžia atiteko vokiečiams. Užkariautose žemėse atsirado nauja miestų sąjunga – Livonija, kuri egzistavo iki XVI amžiaus vidurio, kai Livoniją užpuolė Ivano Rūsčiojo kariauna, o taip pat Švedijos ir Danijos kariuomenės, tačiau šioje kovoje Latvijos žemės atiteko Lenkijos ir Lietuvos valdovams. Su jų sutikimu Kuržemėje ir Žiemgaloje kuržemiai savininkai įkūrė Kuršo kunigaikštystę (1558–1582), kuri per gana trumpą laikotarpį tapo šiuolaikine Europos valstybe. Kunigaikštis Jakobas Ketleris sugebėjo Kuršo kunigaikštystę paversti kolonijine valstybe, kuriai priklausė trys kolonijos – Gambija Afrikoje, Tobagas Centrinėje Amerikoje ir geležies kasyklos Eidsvilyje, Norvegijoje. Kuršo kunigaikštystės rezidencija buvo Jelgavoje, hercogystės laikais italų architektas Rastrelli (tas pats, kuris pastatė Žiemos rūmus Sankt-Peterburge) pastatė unikalią kunigaikščio rezidenciją – Jelgavos rūmus, kuriuose po Prancūzijos revoliucijos su savo palyda buvo įsikūręs Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII ir kur vis dar galima pamatyti kunigaikščių kapus, o Rundalės rūmai yra rokoko ir baroko stilių perlas.

Karo periodas

1600 metai Latvijoje prasidėjo karu, badu ir maru. Dėl ilgo ir pražūtingo Lenkijos ir Švedijos karo, kuris tęsėsi 21 metus, Ryga ir Vidžemė atiteko Švedijai. Ryga tapo didžiausiu Švedijos miestu, užgožusiu net Stokholmą! Tačiau nepraėjus nė 100 metų turtingą Rygą ir Latviją užkariavo ir lenkai, ir rusai. Prasidėjo Šiaurės karas. Švedai šį karą laimėjo, bet po 9 metų jiems teko pasiduoti naujam ir energingam Rusijos carui Petrui I. Jis ne tik per Latviją ir Rygą praskynė kelią į Europą, beveik visiškai sunaikino Vidžemę, bet ir vedė latvę – Jekaterina I buvo Vidžemės kunigo Gliuko įdukra. Beje, Rygoje (Palasto g. 9) ir Liepojoje (Kungo g.) vis dar išlikę pastatai, kuriuose gyveno Petras I.

Rusijos imperija ir Pirmasis pasaulinis karas

XVIII amžiuje visa Latvijos teritorija pamažu tapo pavaldi Rusijos imperijai, o XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje Ryga tapo vienu didžiausiu pramoniniu Rusijos centru. Jos galingumą įrodo, pavyzdžiui, tas faktas, kad pirmasis Rusijos imperijos automobilis buvo pagamintas būtent Rygoje „Russo-Balt“ fabrike. Tai liudijantį dokumentą galima pamatyti Rygos automobilių muziejuje. Ši suklestėjimą nutraukė I pasaulinis karas. 1915 metais Vokietijos kariuomenė užima Kuržemę, o fronto linija nustatoma palei Dauguvos upę dvejiems metams. Latviai siekė suformuoti Latvijos šaulių batalioną, o apie jų didvyriškumą Kalėdų mūšiuose (kautynių vietas galima pamatyti Ložmeteinkalse ir Tireipurvse) rašė pasaulio laikraščiai. Tik 1917 metais Vokietijos kariuomenei pavyko užkariauti Rygą, tačiau ilgas karas išvargino abi kariaujančias puses – 1918 metų lapkričio 11 dieną buvo paskelbta karo pabaiga, bet tai nereiškė, kad karas Latvijai baigtas.

Latvijos nepriklausomybės paskelbimas

Pasinaudojus istorine situacija, 1918 metų lapkričio 18 dieną Latvija buvo paskelbta nepriklausoma demokratine valstybe. Tačiau tai patiko ne visiems, todėl 1918 metų gruodį naujai susikūrusi Tarybų Rusija su kariuomenės pagalba perėmė Latvijos valdymą į savo rankas ir, tik per kelis mėnesius nužudžiusi 5000 žmonių, įgyvendino taip vadinamą „raudonąjį terorą“. 1919 metų kovą prasidėjo išsivadavimo kovos prieš bolševikus, kurias balandį sustabdė laikinosios vyriausybės sąjungininko Fon der Golco valstybinis perversmas. Golcas svajojo įkurti Vokietijos kunigaikštystę. Siekiant įgyvendinti šiuos planus, Latvijoje buvo pradėtas „baltasis teroras“. 1919 metų birželį vykusiuose Cesio mūšiuose sujungtiems Latvijos ir Estijos kariams pavyko sutriuškinti Golco armiją ir laikinoji vyriausybė įsitvirtino bolševikams nepriklausančioje teritorijoje. Bet Golcas neatsisakė savo planų, jis rado sąjungininką – pulkininką Bermontą – ir su naujai suburta bermontininkų kariuomene 1919 metų spalio 8 dieną pradėjo Rygos puolimą. Lapkričio 11 dieną, šauliai iš visos Latvijos išvijo bermontininkus iš Rygos, bet kovos dėl Latgalos su bolševikais tęsėsi. Karas Latvijoje baigėsi tik 1920 metais, jis truko 5 metus. Kino studijoje Cinevilla yra galimybė įvertinti to meto karinį užmojį ir žmonių gyvenimo ritmą. Taip pat Karo muziejus siūlo įsijausti i Latvijos šaulių vaidmenį, jus aprengs to meto drabužiais, papasakos apie I pasaulinį karą ir suteiks galimybę paragauti tikro Latvijos kario maisto – ruginės duonos.

Nepriklausomybės praradimas ir Antrasis pasaulinis karas

Laisva Latvijos valstybė patiria staigų ekonominį augimą, vykdoma žemės ūkio reforma, atkuriamos įmonės. Tačiau po mažiau nei 20 metų Latvija vėl papuolė į valstybių interesų ratą. 1939 metų balandžio 23 dieną Vokietija su SSRS pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą su slaptu papildomu protokolu, kuriame Latvija, Lietuva, Estija ir Suomija buvo įtrauktos į SSRS interesų zoną. SSRS pradėjo veikti nedelsiant – jau spalį Latvijoje buvo įkurtos Raudonosios armijos karinės bazės ir valstybę paliko apie 60000 karių. 1940 metų birželio 17 dieną Raudonoji armija okupavo Latvijos Respubliką. Buvo nuspręsta, kad Latvija bus prijungta prie SSRS ir 1941 metų birželio 14 dieną prasidėjo masinė deportacija – į atokius Rusijos regionus buvo ištremta 20000 žmonių.

1941 metų birželio 22 dieną Vokietijos kariuomenė užpuola SSRS ir Latvijoje vokiečiai pradeda okupaciją. Tuo metu buvo žudomi Latvijos žydai ir čigonai, buvo kuriami legionai, kur per prievartą į fašistinės Vokietijos kariuomenę buvo kviečiami ir verčiami kariauti vokiečių pusėje Latvijos gyventojai. Raudonosios armijos pusėje taip pat kariavo tūkstančiai latvių, kurie mieliau kovotų už Latvijos nepriklausomybę prieš abi valstybes, tačiau jie turėjo kovoti skirtingų valstybių kariuomenėse tarpusavyje – brolis prieš brolį, tėvas prieš sūnų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kovojantys vokiečių pusėje nebuvo fašistais, jie kovojo už savo žemę. 1944 metų spalį sovietų kariai užėmė Rygą. Nepaisant to, iki pat karo pabaigos jiems nepavyko užimti vakarinio Latvijos krašto – Kuršo. Pasibaigus karui į Latviją grįžo SSRS laikai.

Latvija SSRS sudėtyje

Prasidėjo kolūkių kūrimas. 1949 metų gegužės 25 dieną sovietų valdžia iš Latvijos į Sibirą ištrėmė apie 43000 žmonių. Vietoj jų į Latviją buvo siunčiami gyventojai iš visos Rusijos, prasidėjo palaipsninis Latvijos rusinimas. Karinio turizmo mėgėjams Latvija taps tikru rojumi: čia išsaugotas didelis Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo palikimas.

Revoliucija

Aštuoniasdešimtaisiais metais, SSRS vadas M. Gorbačiovas pradėjo vykdyti „persitvarkymo“ ir „viešumo“ politiką. Tai pabudino nacionalinį Latvijos judėjimą, kurio tikslas buvo nepriklausomybės atkūrimas. 1988 metais buvo įkurtas Latvijos Liaudies frontas, kuris 1990 metų rinkimuose į Aukščiausiąją LTSR tarybą šventė pergalę ir gegužės 4 dieną pasirašė deklaraciją dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės. 1991 metais prasidėjo barikadų metas, visi Latvijos gyventojai susibūrė Rygoje tam, kad apsaugotų valstybinės svarbos objektus. Tai liaudies vienijimo periodas, kurį priimta vadinti Dainuojančios revoliucijos laikotarpiu – Latvijai ir kitoms Baltijos šalims tokiais nesmurtiniais metodais kaip Baltijos kelias, kai trijų Baltijos valstybių gyventojai susikibo rankomis ir sukūrė žmonių grandinę iš Talino per Rygą iki Vilniaus ir kovojo už savo nepriklausomybę. Bet kai po 1991 metų „rugpjūčio pučo“ žlugimo, Rusijoje valdžią paėmė demokratinės jėgos, Aukščiausia Latvijos Respublikos Taryba Latviją paskelbė nepriklausoma valstybe. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Latvija įstojo į NATO ir į Europos Sąjungą.