Visame pasaulyje žinomi latviai

Šie žmonės sukrėtė pasaulį – jų vardai auksinėmis raidėmis įrašyti ne tik į Latvijos, bet ir į pasaulinę istoriją. O jų gyvenimas yra glaudžiai susijęs su Latvija.

Pavyzdžiui, šiuolaikinio kino pradininku yra laikomas režisierius Sergėjus Eizenšteinas (1898–1948), kilęs iš Rygos. Jis yra filmų, šokiravusių pasaulį, tokių kaip „Šarvuotis Potiomkinas“ (1925), „Spalis: dešimt dienų, kurios sukrėtė pasaulį“ (1927), „Aleksandras Nevskis“ (1938), „Ivanas Rūstusis“ ir daugybės kitų, režisierius, unikalios kinematografo kalbos kūrėjas. Jo bendras darbas su Liepojoje gimusiu operatoriumi Eduardu Tisse ,,Šarvuotis Potiomkinas“ vis dar yra laikomas vienu geriausiu filmu visoje pasaulinio kino istorijoje. Tačiau jei norite geriau suprasti Eizenšteino filmuose sukurtą estetiką, reikia pasivaikščioti po Rygos rajoną, kuriame apstu jugendstiliaus architektūros, įdėmiau apžvelgti pastatus, esančius Alberto ir Elizabetės gatvėse, daugelį jų projektavo Sergejaus tėtis Michailas Eizenšteinas (1867—1921), vienas iš Rygos jugendstiliaus kūrėjų, kai Rygoje XX amžiaus pradžioje viešpatavo Rusijos imperijos laikai.

Vienu svarbiausiu pasaulyje XX amžiaus filosofu, nuostabiu politiniu teoretiku, įtakingiausiu filosofinio liberalizmo šalininku ir ideologiniu istoriku yra laikomas Isajo Berlinas (1909—1997), kuris gimė Rygoje, visapusiškai ryškiausioje jugendstiliaus gatvėje (Alberto). Jo garsioji esė „Dvi Laisvės“ (Two concepts of Liberty), kur autorius prieštarauja bet kokioms totalitarizmo ir terorizmo išraiškoms, turėjo didelės įtakos liberalios filosofijos krypties vystymuisi. Puikus filosofas gavo daug svarbių apdovanojimų ir daug garbės daktaro titulų, jis buvo pažįstamas su intelektualiu elitu ir garsiais XX amžiaus meno veikėjais – Eizenšteinu, Pastarnoku, Achmatova, Froidu, Vitgenšteinu, Volfu, Pikasu.

Amerikos baleto įžymybė Michailas Barišnikovas (1948) taip pat gimė Rygoje, pirmuosius žingsnius link meno jis žengė būtent Rygoje – mokėsi Rygos choreografijos mokykloje, 15 metų įstojo į Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), A. J. Vaganovos choreografijos mokyklą, tarptautiniuose baleto konkursuose iškovojo du aukso medalius. 1974 metais, gastrolių Kanadoje metu, Leningrado S. M. Kirovo teatro, operos ir baleto solistas Barišnikovas nusprendė čia ir pasilikti. Vėliau jis persikėlė į JAV, ir atliko pagrindinius vaidmenis pirmaujančiuose XX amžiaus choreografiniuose kūriniuose, įkūrė savo šiuolaikinio teatro trupę ir netgi suvaidino rusų romantiką kultiniame Holivudo seriale „Seksas ir miestas".

O pasaulyje žinomo JAV dailininko – impresionisto Marko Rotko (1903–1970) šaknys yra iš antro pagal dydį Latvijos miesto – Daugpilio. Ten dabar yra Marko Rotko vardu pavadintas meno ir informacijos centras, kuris tapo ne tik Baltijos, bet ir visos Europos artefaktu. Nuo 2005 metų rugsėjo Daugpilyje vyksta tarptautiniai Marko Rotko plenerai, o šių metų balandį Niujorke, Brodvėjaus teatre įvyko jam dedikuoto spektaklio „Raudonas“ premjera. 20-aisiais ir 30-aisiais metais Rotko ant popieriaus ir audinio sukūrė šimtus alegorinių darbų, o 40-aisiais pradėjo tyrinėti graikų ir romėnų mitus, o 50-aisiais pakeitė savo paveikslų kompoziciją, perėjo prie stačiakampių formų, sumažinęs jų skaičių iki dviejų-keturių, o taip pat ant spalvoto pagrindo išdėstė jas vertikaliai, kas tapo menininko stiliui būdingu bruožu: paveikslai, kurie atitinka jo idealą - ,,paprastai įgyvendinamos sudėtingos mintys“. 1958 m. dailininkas gavo savo pirmąjį užsakymą – monumentalų Niujorko restorano „The Four Seasons” („Keturi metų laikai“) dekoravimą. 1961 metais šiuolaikinio meno muziejus Niujorke surengė personalinę M. Rotko parodą, kuri aplankė didžiausius Europos miestus. 1962 metais jis pabaigė tapybą ant sienų Harvardo universitete, o 1964 metais pradėjo dirbti pagal kitą užsakymą – tapė ant sienų Hiūstono koplyčioje (Teksasas), iškilmingai atidarytoje 1971 metais.

Puikus vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris (1813-1883) Rygoje gyveno mažiau nei dvejus savo gyvenimo metus (1837-1839). Jis buvo pirmuoju vokiško teatro dirigentu ir per tą laką sugebėjo sukurti apie 20 vokiškų, itališkų ir prancūziškų kompozicijų. Legenda pasakoja, kad kai Vagneris, prislėgtas išvyko iš Rygos (jis taip ir nesugebėjo išsikapstyti iš senų skolų, o be to, įsigijo naujų), laive, siūbuojančiame Baltijos jūros bangose, jį pagavo įkvėpimas ir jis parašė operą „Skrajojantis olandas“. Dabar buvusiose Vokietijos teatro patalpose įrengta koncertų salė pavadinta jo vardu ir gatvės, kurioje yra ši salė, pavadinimas yra Richardo Vagnerio gatvė. Nacionalinėje Latvijos operoje statomi garsiausi kompozitoriaus darbai. Nuo 2006 metų nacionalinė Latvijos opera atlieka naują projektą – spektaklį „Nibelungų žiedas“: parodyti visas tetralogijos dalis planuojama iki 2013 metų vasarą, kai operos pasaulis švęs Richardo Vagnerio 200 metų jubiliejų. Pirmos dalies „Reino auksas“ premjera buvo surengta 2006 metų gegužę, antroji „Valkirija“ – 2007 metų kovą, trečioji - ,,Zigfirdas“ – 2008 metų birželį. Spektaklio „Nibelungų žiedas“ ketvirtąją dalį „Dievų žūtis“ planuojama parodyti visai netrukus.

Vokiečių filosofas, švietėjas, literatas, tautosakininkas Johanas Gotfrydas Herderis (1744–1803) studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, bet nuo 1764 iki 1769 metų dirbo Rygos Domsko mokykloje, dėstė gamtotyrą, matematiką, prancūzų kalbą, stilistiką ir istoriją. Tai Herderis pirmasis panaudojo terminą „liaudies daina“, kuris po to ir buvo įvestas į tautosakos terminiją. Jis rinko skirtingų tautų dainas, taip pat ir latvių ir skelbė jas tematiniuose rinkiniuose. Pagrindiniame J. Herderio filosofiniame darbe „Idėjos apie žmonijos istorijos filosofiją“ yra plėtojama mintis apie nuolatinį progresą žmonijos istorijoje, apie humaniškumo siekimą, daug dėmesio skiriama protui ir teisingumui. Herderio darbai turėjo didelės įtakos klasikinės vokiečių filosofijos vystymuisi. Rygoje, priešais buvusią Domsko mokyklą (šalia Domsko soboro) Herderio garbei pastatytas paminklas, o be to ir aikštė pavadinta jo vardu.