Barstyčių akmuo (Didžiausias Lietuvoje akmuo)

Puokės kaimas, Barstyčių seniūnijoje, Skuodo raj

Barstyčių akmuo (Didžiausias Lietuvoje akmuo)

Tai didžiausias Lietuvos akmuo. Matmenys: ilgis - 13,4 m. aukštis – 3,6 m., plotis 7,5 m. Svoris apie 680 t. Magminės kilmės stambiakristalė uoliena, slūgsojusi gyslos ir lęšiuose tarp kitų uolienų, susidarė baigiant aušti magmai, prisisotinus garų ir dujų. Akmuo iš fedšpatų ir kvarcų, be to jame yra žėručio bei retųjų mineralų. Akmens giminė – Fenoskanijos uolynas Skandinavijoje, Kolos pusiasalio ir Karelijos teritorijoje.

ISTORIJA:
Šis akmuo yra gulėjęs žemėje. Kyšojo tik jo ketera.1958 m. melioratoriai jį atkasė. Paaiškėjo, kad didžioji riedulio dalis slūgso ledyninėje sąnašoje – šviesiai rudos spalvos riedulingame priemolyje. Akmenį atvilkęs ledynas Barstyčių apylinkėse ištirpo prieš 13 - 14 tūkst. metų. Akmuo guli ilgąją ašimi į pietus, maždaug ta kryptimi, kuria toje vietoje slinko ledynas.

Barstyčių akmuo guli nusausintame lauke. Jis primena smailėjantį laivo denį. Prie akmens auga daug beržų, šermukšnių, obelis...

1959 m. architektė Krivickienė parengė aplinkos tavrkymo projektą. Pasodintą krūmų, įrengta automobilių, apžvalgos aikštelių.

Barstyčių akmuo svarbus mokslo atžvilgiu. Iš jo judėjimo krypties ir sandaros mokslininkai gali spręsti apie klimatinius ir geologinius kitimus Lietuvos teritorijoje prieš kelioliką tūkstantmečių.1964 m. akmuo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie Respublikinės reikšmės paminklų.

Barstyčių akmuo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

1968 m. šis riedulys paskelbtas geologiniu paminklu.

PADAVIMAS:
Senovėje šioje vietoje buvusi pagonių šventovė, kurioje ugnį kursčiusi vaidilutė. Jos neištikimybės užrūstintas perkūnas trenkęs į šventyklą su šventuoju akmeniu ir užvertęs žemėmis. Taip palaidojęs nusikaltėlę. Bet akmuo buvęs didelis, tad jo nugara vis kyšojusi iš žemės.

Informacijos šaltinis: www.skouds.lt 

Artimiausi objektai


Artimiausios lankytinos vietos

Loading map..