Vadagių piliakalnis vad. Pilale

Vadagių piliakalnis vad. Pilale, Švedkalniu, yra Sedos seniūnijoje, Vadagių kaime, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Sedos - Židikų kelio. Įrengtas Varduvos kairiajame krante, ties Ragupio žiotimis. Datuojamas I tūkst. - XIII a.

Piliakalnį iš rytų juosia Varduva, iš šiaurės ir vakarų – Ragupio slėnis. Šlaitai į slėnį statūs, iki 14 m aukščio. Pietuose nuo aukštumos iškastas 45 m ilgio, apie 1 m gylio griovys. Už jo, šiaurinės aikštelės pakraščiu supiltas apie 30 m ilgio ir 4 m aukščio nuo griovio bei 1,5 m nuo aikštelės pylimas. Aikštelė trikampė, 35 m ilgio šiaurės - pietų kryptimi ir 25 m pločio prie pylimo (pietų gale). Vakarinis aikštelės kraštas nuplautas.

Pylimo ir aikštelės pietinė dalis sunaikinta bulviarūsių, o vėliau batsukų urvų. 1995 m. vasarą pylimo vakarinėje dalyje iškasta 2,3 m gylio ir 1,8 m skersmens duobė barsukams gaudyti. Panaši duobė pradėta kasti ir rytinėje pylimo dalyje. Aikštelė apaugusi lapuočiais medžiais.

Į pietus nuo piliakalnio ir į vakarus, Ragupio kairiajame krante pastebima gyvenvietės pėdsakų. Rasta žalvarinių papuošalų, kalavijas, 1 svarstyklių svarelis ir kt. Dalis radinių pateko į Vytauto D.Karo muziejų, kita dalis į Šiaulių Aušros muziejų.
Vadagių piliakalnis paminėtas 1899 m. F. Pokrovskio sudarytame Kauno gubernijos archeologiniame žemėlapyje. 1997 m. Vadagių piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Pasakojama, kad piliakalnyje buvusi žemaičių pilis, kurią švedai sugriovė kartu su Grobino ir Užpilių pilimais per tris savaites trukusį mūšį. Nurodoma, kad 1864 m. piliakalnio urvuose slapstydavosi Žemaičių sukilimo dalyviai. Pasakojama, kad čia, toliau nuo kaimo, žmonės slėpė bulves nuo kaizerinių okupantų. Užrašytame padavime teigiama, kad toje vietoje, kur dabar yra Vadagių piliakalnis, buvęs didelis dvaras. Tą dvarą iš abiejų pusių juosusi Varduvos upė. Kartą atėję toks senelis ir prakeikęs tą dvarą su visais žmonėmis. Tuoj kilusi didelė audra, lietus, patvinusi upė ir užnešusi dvarą krūmokšniais, žemėmis. Nuo to laiko ten vaidenasi įvairios būtybės, numirėliai. Taip ir atsiradęs Vadagių piliakalnis.
Tos apylinkės gyventojai pasakoja, kad prieš tą piliakalnį buvęs dvaras. To dvaro ponas ant piliakalnio buvęs pastatęs pilį. Vėliau nežinia kokiu tai būdu tas dvaras dingęs, palikusi tik viena pilis, o paskui ir ta buvisi sugriauta. Po pilies sugriovimo giliai žemėje geidodavo gaidys. Jis giedodavo naktį ir dieną dvyliktą valandą. Gaidžiui nustojus giedoti, ėmęs verkti vaikas. Vaikas verkdavęs tik naktimis ir dar ne kiekvieną naktį. Dar vėliau, kada viskas nutilę, žmonės, užmiršę baidymus, ėmė laidoti bulves. Kartą žmogelis veždamas bulvių vežimą, ėmęs ir įgriuvęs giliai į piliakalnio dugną. Čia jis pamatęs didelę salę, jos vidury stalą, apie kurį sėdėję labai gražūs, bet suakmenėję žmonės. Paskui tas žmogelis nei juste nepajutęs, kaip kalno viršuje atsitradęs. Tą savo atsitikmą papasakojo žmonėms

Informacijos šaltinis: Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras