Aiseto Ežeras

Aisetas, ežeras Utenos ir Molėtų rajonų savivaldybių teritorijoje, 2 km į pietus nuo Saldutiškio. Plotas 501 hektaras. Ilgis (iš šiaurės rytų į pietvakarius) 16 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,6 kilometro. Paviršiaus altitudė 148,9 metro. Didžiausias gylis 40 m (rytuose, prie Gatakiemio), vidutinis gylis 10,4 metro. Ežeras rininės kilmės. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 41,5 kilometro. Krantai statūs, 8–15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje yra Labanoro giria). 5 salos (iš viso 1,8 ha). Šiaurėje Aisetas 200 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonies ežeru. Atabradas, nendrių ir meldų zona siaura. Aisetas yra Aiseto hidrografiniame draustinyje (priklauso Labanoro regioniniam parkui).

Ežeras su daubomis, pereinančiomis į sėklius. Daubos gilios, dažnai siekia 25-35 metrus. Giliausia rytinė ežero dalis ties Gatakiemio gyvenviete. Aiseto krantai aukšti, iš visų pusių apaugę mišku, nes ežeras yra pačiame garsiosios Labanoro girios pakraštyje. Į Aisetą įteka penki upeliai, iš kurių didžiausias – Alnė, atitekanti iš gretimo Alnio ežero. Iš rytų išteka Aiseta – dešinysis Žeimenos intakas. Ežeras sąsiauriu jungiasi su Galuonų ežeru. Privažiuoti prie Aiseto gana sudėtinga, todėl jis nėra gausiai lankomas. Aisete pavyks pagauti ešerių, kuojų, raudžių, plakių, aukšlių, lydekų, ungurių, starkių, seliavos, stintų.

Aisetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose. Viso ežero plotas 501 ha. Tai vienas ilgiausių ežerų Lietuvoje – ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 16 km, didžiausias plotis 0,6 km. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje (utenykštėje ežero dalyje), vidutinis gylis 10,4 m.

Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje, jo stačiašlaitį siaurą (vidutinis plotis 0,35 km) duburį išplovė upė, kadaise sruvusi nuo tirpstančio ledyno pakraščio. Galbūt iš čia ir ežero pavadinimas, kuris (šaknis ais-) pagal vieną iš kalbininkų versijų reikštų „greitai judėti, juda, kruta, skuba”.

Maitinantis baseinas yra beveik 23 kartus didesnis už patį ežerą, tačiau smėlėtas ir apaugęs miškais, todėl suplaukiančiame vandenyje yra palyginti nedaug maisto medžiagų. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 41,5 km), statūs, 8-15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje Labanoro giria). Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4-5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.

Tai mezotrofinis ežeras. Ežere rastas Raudonosios knygos trečios kategorijos saugomas vandens augalas – menturlapė ežerutė. Šiaurėje Aisetas 200 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (vakaruose iš Alnio ežero) ir 4 bevardžiai upeliai. Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys.