Vyžuonėlių dvaras

Dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės. Jis – kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje. 1879 m. (Vyžuonėlės) už karinius nuopelnus dovanotos Rusijos karininkui Vladimirui Nikolajevičiui Veriovkinui. Jis valdė 1982 dešimtines žemės, iš jų – 642 dešimtines miško. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Piotrui Veriovkinui, Kauno bei Vilniaus gubernatoriui, caro Nikolajaus II karo tarnybos draugui. Vyžuonėlėse, buvęs palivarkas, kurį XVIII a. valdė. P. Praniauskas. Jis primušė baudžiauninko M. Sauliuko žmoną, o šis už tai poną užmušė. Sauliuką Vilkmergėje (Ukmergėje) nuteisė „suketvirčiuoti“, o jo kūno dalys buvusios išsmaigstytos pakelėje. Be to, 1789 m. Vyžuonėles valdė kunigaikštis Druckis-Liubeckis, prieš kurį valstiečiai maištavę. Lietuvos nepriklausomybės laikais P. Veriovkinas valdė jam paliktą apkarpytą žemę, gerai ūkininkavo, laikė daug galvijų, pieną pristatinėjo į Utenos pieninę prie kurios statymo buvo prisidėjęs. Jis buvo parėmęs ir cerkvelės Utenos centre statybą. Vyžuonėlių dvare gyveno ir jo duktė Marijana Veriovkina, dailininkė, I. Repino mokinė. Čia, pas savo mokinę, buvo užvažiavęs ir pats I. Repinas. Veriovkinai turėjo gerą biblioteką, daug paveikslų, salone kabėjo Vyčio paveikslas. Iki šiol išlikę statinių, medinis, rusiškai ornamentuotas gyvenamasis pastatas, karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas. Priešingoje posūkio iš plento į Vyžuonėles pusėje išliko paminklas su 1885, 1896 m. – Elizavetos Dragan-Veriovkinos ir jos vyro Vladimiro mirties datomis, o paminklo nišoje – Mergelės Marijos skulptūrėlė. Dvare buvo Vladimiro pastatytas paminklas arkliui – išgelbėtojui. Tai akmuo, kurį vėliau įmūrijo į pamatus netolimas kaimynas.