Aiseto Ežeras
Aisetas, ežeras Utenos ir Molėtų rajonų savivaldybių teritorijoje, 2 km į pietus nuo Saldutiškio. Plotas 501 hektaras. Ilgis (iš šiaurės rytų į pietvakarius) 16 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,6 kilometro. Paviršiaus altitudė 148,9 metro. Didžiausias gylis 40 m (rytuose, prie Gatakiemio), vidutinis gylis 10,4 metro. Ežeras rininės kilmės. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 41,5 kilometro. Krantai statūs, 8–15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje yra Labanoro giria). 5 salos (iš viso 1,8 ha). Šiaurėje Aisetas 200 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonies ežeru. Atabradas, nendrių ir meldų zona siaura. Aisetas yra Aiseto hidrografiniame draustinyje (priklauso Labanoro regioniniam parkui).
Ežeras su daubomis, pereinančiomis į sėklius. Daubos gilios, dažnai siekia 25-35 metrus. Giliausia rytinė ežero dalis ties Gatakiemio gyvenviete. Aiseto krantai aukšti, iš visų pusių apaugę mišku, nes ežeras yra pačiame garsiosios Labanoro girios pakraštyje. Į Aisetą įteka penki upeliai, iš kurių didžiausias – Alnė, atitekanti iš gretimo Alnio ežero. Iš rytų išteka Aiseta – dešinysis Žeimenos intakas. Ežeras sąsiauriu jungiasi su Galuonų ežeru. Privažiuoti prie Aiseto gana sudėtinga, todėl jis nėra gausiai lankomas. Aisete pavyks pagauti ešerių, kuojų, raudžių, plakių, aukšlių, lydekų, ungurių, starkių, seliavos, stintų.
Aisetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose. Viso ežero plotas 501 ha. Tai vienas ilgiausių ežerų Lietuvoje – ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 16 km, didžiausias plotis 0,6 km. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje (utenykštėje ežero dalyje), vidutinis gylis 10,4 m.
Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje, jo stačiašlaitį siaurą (vidutinis plotis 0,35 km) duburį išplovė upė, kadaise sruvusi nuo tirpstančio ledyno pakraščio. Galbūt iš čia ir ežero pavadinimas, kuris (šaknis ais-) pagal vieną iš kalbininkų versijų reikštų „greitai judėti, juda, kruta, skuba”.
Maitinantis baseinas yra beveik 23 kartus didesnis už patį ežerą, tačiau smėlėtas ir apaugęs miškais, todėl suplaukiančiame vandenyje yra palyginti nedaug maisto medžiagų. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 41,5 km), statūs, 8-15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje Labanoro giria). Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4-5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.
Tai mezotrofinis ežeras. Ežere rastas Raudonosios knygos trečios kategorijos saugomas vandens augalas – menturlapė ežerutė. Šiaurėje Aisetas 200 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (vakaruose iš Alnio ežero) ir 4 bevardžiai upeliai. Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys.
Ežeras su daubomis, pereinančiomis į sėklius. Daubos gilios, dažnai siekia 25-35 metrus. Giliausia rytinė ežero dalis ties Gatakiemio gyvenviete. Aiseto krantai aukšti, iš visų pusių apaugę mišku, nes ežeras yra pačiame garsiosios Labanoro girios pakraštyje. Į Aisetą įteka penki upeliai, iš kurių didžiausias – Alnė, atitekanti iš gretimo Alnio ežero. Iš rytų išteka Aiseta – dešinysis Žeimenos intakas. Ežeras sąsiauriu jungiasi su Galuonų ežeru. Privažiuoti prie Aiseto gana sudėtinga, todėl jis nėra gausiai lankomas. Aisete pavyks pagauti ešerių, kuojų, raudžių, plakių, aukšlių, lydekų, ungurių, starkių, seliavos, stintų.
Aisetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose. Viso ežero plotas 501 ha. Tai vienas ilgiausių ežerų Lietuvoje – ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 16 km, didžiausias plotis 0,6 km. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje (utenykštėje ežero dalyje), vidutinis gylis 10,4 m.
Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje, jo stačiašlaitį siaurą (vidutinis plotis 0,35 km) duburį išplovė upė, kadaise sruvusi nuo tirpstančio ledyno pakraščio. Galbūt iš čia ir ežero pavadinimas, kuris (šaknis ais-) pagal vieną iš kalbininkų versijų reikštų „greitai judėti, juda, kruta, skuba”.
Maitinantis baseinas yra beveik 23 kartus didesnis už patį ežerą, tačiau smėlėtas ir apaugęs miškais, todėl suplaukiančiame vandenyje yra palyginti nedaug maisto medžiagų. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 41,5 km), statūs, 8-15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje Labanoro giria). Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4-5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.
Tai mezotrofinis ežeras. Ežere rastas Raudonosios knygos trečios kategorijos saugomas vandens augalas – menturlapė ežerutė. Šiaurėje Aisetas 200 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (vakaruose iš Alnio ežero) ir 4 bevardžiai upeliai. Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys.
Artimiausi objektai
- (~6.4 km)
- Vila „Santa Barbara“ kviečia švęsti savo šeimos šventes ir patikėti savo rūpesčius mums! (~13.6 km)
- Baidariu nuoma. Maršrutai Aukštaitijos upėmis Būka - Kiauna - Lakaja - Žeimena! Baidarių žygiams rezervuojame kaimo sodybas, pirtis,… (~18.4 km)
- Drūtūnai – aktyvus poilsis gamtoje. Ignalinos rajone, nuostabios gamtos, ežerų bei upių apsuptyje įsikūrusi didelė, puikiai išpuoselėta… (~20.3 km)
- Poilsis, stovyklos, vaikų stovyklos, poilsio bazė „Rūta“, kaimo turizmas, apgyvendinimas, furšetai (~20.7 km)
- „SPA Hotel Belvilio“ viešbutis – tai modernumo ir gamtos grožio vienas kitą papildanti vienovė, galinti pasiūlyti nuostabų gamtos peizažą,… (~20.8 km)
- Tai šeimyninio poilsio sodyba skirta vienos - dviejų šeimų poilsiui. Sodyba supa švariausias Aukštaitijos ežeras - Baluošas. (~21.5 km)
- Kaimo turizmo sodyba įsikūrusi Kirneilio ir Bebrusų ežerų susikirtime, šimtamečių ąžuolų ir pušų apsuptyje, Kaulakių kaime. (~22.1 km)
- (~26.3 km)
- (~30.6 km)
- Jaukus pirtelių kompleksas, ABU kavinė, boulingo-biliardo klubas, salės seminarams, banketams,… (~30.9 km)
- (~37 km)
- Baidarių nuoma Šventosios, Nikajos, Būkos ir Kiaunos upėmis. Baidarių žygių organizavimas Rytų Aukštaitijoje. (~38.9 km)
- (~40 km)
- Sodybos nuoma (~40.4 km)
- Poilsiavietė ant ežero kranto (~41 km)
- Nakvynė Zarasų rajone. Stovyklavietėje teikiama apgyvendinimo paslauga. Stovyklavietė yra įsikūrusi jaukiame gamtos kampelyje ežeringame… (~41.1 km)
- Nuomojama kaimo turizmo sodyba prie Anykščių (~41.3 km)
- Vasaknų dvaro sodyba, įsikūrusi ant Vasaknų ežero pakrantės - tai Jūsų ypatingų švenčių vieta, kur kiekvienas Jūsų svečias jausis svarbus;… (~41.6 km)
- Pirtis yra Gražutės regioninio parko viduryje, prie Ūparto ežero. Sodyba yra atokiame Tiltiškių kaime, nuo pagrindinio kelio nutolusi 2 km,… (~43 km)
Artimiausios lankytinos vietos
- Observatorija įsikūrusi Kulionių kaime, ant Kaldinių kalvos(~10.9 km)
- Pasak padavimo senų senovėje į šias apylinkes užklydo lietuvių karžygių būrys, vedamas Rigimanto ir jį lydėjusio kanklininko. Užėjus…(~17.2 km)
- Yra už poros šimtų metrų nuo Tauragnų - Kazitiškio vieškelio. Akmuo yra nupjauto kūgio formos, jame iškalti vos įžiūrimi metai - 1860. (~19.7 km)
- Archeologai teigia, kad gyvenvietės ten būta dar 11 tūkstantmetyje prieš Kristų. Pagal padavimą pastatęs pilį ir ten įkūręs miestą…(~21.4 km)
- Apie šį kaimą randame duomenų 1798 m. Kaime labai mėgdavę dainuoti. Kraštotyrininkai surinko per 200 dainų dainuotų šiame kaime. (~21.6 km)
- Šiuo metu gyvena apie 15 nuolatinių gyventojų. Pirmos žinios apie šią vietovę sutinkamos 1554 m. (~21.6 km)
- 1882-1884 m. statyta mūrinė bažnyčia yra ypatinga ir reta tuo, kad jos kryžmą dengia didelis…(~21.8 km)
- Visiems, kuriuos domina tautodailininkų bei menininkų darbai.(~22 km)
- XX a. pradžioje nedideliame Utenos mieste lankėsi dr. Jonas Basanavičius - Lietuvos atgimimo žadintojas, mokslininkas, gydytojas.(~22.3 km)
- Apie 1 km nuo Pakalnių į šiaurę, palei Pakalnių - Leliūnų kelią. Pasak padavimo, kalną supylė žmonės, nešdami žemes kepurėmis bei…(~22.4 km)
- Skirtas Utenos miesto įkūrimui. Utenos vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose minimas 1261 m., kai Mindaugas, perleisdamas…(~23 km)
- Daug poilsiautojų privilioja Klovinių tvenkinys ir Vestuvių kalnelis.(~23.7 km)
- Piliakalnis, esantis Molėtų rajone(~25.2 km)
- Kompleksą sudaro neoklasicistiniai dvaro rūmai, XIX a. parkas (guobos, liepos, beržai, ąžuolai, ievos), pagalbiniai pastatai. (~26.4 km)
- Tai 46 sodybų pailgo plano, smulkios erdvinės struktūros gatvinis kaimas, įsikūręs 16 a. viduryje Šventelės slėnyje, kurį kerta…(~29.8 km)
- Kultūros paveldo objektas randasi prie Miškinio ežero, netoli nuo Rakštelių k., Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos rajone. Piliakalnis…(~30.2 km)
- Kultūrinė vertė – istorinė, mitologinė. Alkas yra šalia Rakštelių kaimo, Švenčionių seniūnijoje, Švenčionių rajone, Vilniaus…(~31.8 km)
- Civinskiai - labai turtinga aristokratų šeima, kurių valdoje buvo daug dvarų ir žemių. (~32.3 km)
- Šios liepos buvo pasodintos 1925 – 1926 metais Civinskių Šventos dvare. (~32.4 km)
- Prie gražuolio Alaušo ežero stovi Bikuškio dvaro pastatai.(~32.5 km)