Salantų regioninis parkas

Salantų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje, siekiant išsaugoti Minijos, Salanto, Erlos upių slėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Skuodo, Kretingos ir Plungės rajonų sandūroje išsidėsčiusi parko teritorija užima 13 265 hektarų plotą. Kultūros paveldo objektų gausa ir įvairovė, sraunios upės, unikalūs riedulynai, saviti tvarkingi miesteliai – visa tai suteikia Salantų regioniniam parkui nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo.
Bendros žinios apie parką. 26,7 % parko teritorijos sudaro miškai. Vandens telkiniai užima 0,7 %, žemės ūkio naudmenos sudaro 65,3 %, užstatytos teritorijos ir gyvenvietės – 6,5 % regioninio parko ploto. Parko koncervacinę zoną sudaro: Minijos gamtinis rezervatas (114,79 ha), Minijos (1253,95 ha), Alanto (315,02 ha), Šauklių kraštovaizdžio (2172,08 ha), Salanto žemupio (1127,8 ha) ir Salanto vidurupio (205,45 ha) hidrografiniai, Erlos geomorfologinis (2219,75 ha) bei Salantų urbanistinis (57,75 ha) draustiniai.
Salantų regioninio parko direkcija buvo įsteigta ir savo veiklą vykdyti pradėjo 1997 m. Ji yra įsikūrusi Salantų miestelyje, prie centrinės miesto gatvės (Laivių g. 9). Šiuo metu direkcijos struktūra yra sudaryta iš 7 etatų: direktoriaus, 4 vyr. specialistų ir darbininko. Direkcijos darbuotojai vykdo Salantų regioninio parko teritorijos apsaugos, tvarkymo ir pritaikymo lankymui, visuomenės švietimo ir kitas funkcijas.
Kultūros paveldo vertybės. Salantų regioniniame parke yra per 200 kultūros paveldo objektų. Čia stūkso Dauginčių, Imbarės, Laivių, Martynaičių, Mosėdžio, Sauserių, Kartenos piliakalniai, iš kurių ankstyviausias Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, apgyvendintas I tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Įspūdingai atrodo Gintarų dvarvietė, vad. Vyšnių kalnu. I tūkst. pradžioje čia stovėjo įtvirtinta gyvenvietė, o XVI – XVII a. – Kartenos dvaras. Apie regiono senųjų gyventojų laidojimo papročius byloja Mosėdžio, Žvainių pilkapiai, Gintarų, Imbarės, Laivių, Sakuočių, Sauserių kapinynai bei senosios kaimų kapinės. Pagonių kulto vietas mena netoli Salantų miesto esantis Alkos kalnas bei Skaudalių, Šauklių, Šilalės akmenys su dubenimis. Gausu mitologinių akmenų, iš kurių dydžiu išsiskiria Šilalės kūlis, Imbarės Laumės kūlis, kt., taip pat gausu žemaičiams būdingų mažosios architektūros statinių – kryžių, koplytėlių ir koplytstulpių. Sakralinę architektūrą reprezentuoja Kalnalio, Kartenos, Mosėdžio, Salantų bažnyčios, Gargždelės kapinių koplyčia. Toli už regiono ribų garsėja vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė Nasrėnų k. bei Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus Mosėdyje. Netoli Salantų miesto ypatingą susidomėjimą kelia ir tūkstančius turistų traukia mistinė Orvydų sodyba. Čia, akmeninėmis skulptūromis, įvairiomis kompozicijomis įamžintas savitas pranciškono brolio Gabrieliaus (Viliaus Orvydo) pasaulio suvokimas.
Gamtos vertybės. Salantų regioninio parko teritorijoje tekančių upių – Minijos, Salanto, Blendžiavos, Mišupės, Kūlupio, Eiškūno, Bartuvos, Alanto – slėniai išraižyti šaltinių, raguvų bei atodangų, nuo kurių atsiveria nepakartojami reginiai. Šlaitų miškuose bei natūraliose salpinėse pievose auga nykstančios augalų rūšys: baltijinė, dėmėtoji, raudonoji ir aukštoji gegūnės, vyriškoji gegužraibė, melsvasis melitas, žalsvažiedė blandis, šiurkštusis katilėlis, porinis česnakas ir kt. Iš viso, parko teritorijoje užregistruotos 26 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, 27 paukščių rūšys (tetervinai, tulžiai, žaliosios meletos, griežlės, didžiosios kuolingos, vapsvaėdžiai ir kiti), aptinkami reti vabzdžiai (juodieji apolonai, rudakiai satyriukai, machaonai, didieji auksinukai, pušyniniai melsviai, kt.). Šaltiniuotose, srauniose upėse veisiasi lašišinės žuvys – upėtakiai, šlakiai, gyvena ūdros.
Šiaurinėje parko dalyje yra išlikę natūralūs, iki šiol beveik ūkinės veiklos nepaliesti Šauklių, Kulalių, Erlėnų, Igarių riedulynai, kuriuose rieduliai savo pirmykštėje padėtyje slūgso dar nuo ledynų atsitraukimo laikotarpio. Unikaliame Šauklių riedulyne (82 ha), kurio kraštovaizdis primena tundrą, veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, savitos augalų bendrijos, aptinkamos retos paukščių rūšys. Parko teritorijoje gausu ir didelių pavienių riedulių. Vienas tokių – Šilalės kaime stūksantis penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo „Šilalės kūlis“. Be to, Salantų miesto dvaro parke auga įspūdingas 28 m aukščio, 1,53 m skersmens, 4,8 m apimties Salantų kaštonas, kuris yra įtrauktas į Valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą.
Be jau paminėtų gamtinių vertybių, į Salantų regioninio parko teritoriją patenka dvi europinės svarbos „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos: Erlos ir Salanto upių senslėniai bei dalis Minijos upės slėnio teritorijos. Abi šios teritorijos yra įsteigtos siekiant išsaugoti pievose perinčias griežles, o Minijos upės slėnis dar ir tulžių apsaugai. Parko teritorijoje taip pat išskirtos ir 6 buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Šauklių riedulynas, Kulalių riedulynas, Rimšinės miškas, Nasrėnų pievos, Minijos upė ir Minijos slėnis ties Dyburiais – skirtos išsaugoti viržynų ir krūmynų, gėlųjų vandenų, pievų, atodangų ir miškų buveinėms.
Lankytini objektai. Labiausiai mėgstama šio parko lankymo forma – ekskursijos autobusu ir žygiai dviračiais. Išilgai Salantų regioninio parko teritorijos apie 46 km tęsiasi dviračių ir autoturizmo trasa. Kelionę galima pradėti tiek nuo šiaurinės, tiek nuo pietinės parko pusės aplankant Dyburius-Dauginčius-Karteną-Nasrėnus-Kalnalį-Juodupėnus-Šauklius-Mosėdį. Tinkamiausios vietos Salanto bei Minijos senslėnių apžvalgai yra Dyburiuose, Skaudaliuose, Kalnalyje, Kartenoje. Nuostabūs vaizdai atsiveria nuo Vyšnių kalno, kur yra buvusi Gintarų dvarvietė, netoli Kartenos. Be to, užlipę į 15 m aukščio apžvalgos bokštą Kalnalyje, pasigrožėsite nuostabiu Salanto senslėnio gamtovaizdžiu. Lankytojų labiausiai pamėgta pietinė regioninio parko dalis prie Minijos upės bei Mosėdžio miestelis, Šauklių kraštovaizdžio draustinis. Čia, Šauklių riedulyne-kadagyne įrengtas apie 2 km vingiuojantis pažintinis pėsčiųjų Gamtos takas, kviečia susipažinti su neįprastu mūsų kraštui, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu, savita šios vietovės augalija, bei gyvūnija, o pėsčiųjų takas Šilalės kaime veda link valstybės saugomo gamtos paveldo objekto „Šilalės kūlio“, kur išvysite ir pagonišką praeitį menančius dubenuotuosius akmenis bei ledyno tirpsmo išskobtą Erlos upės klonį.
Poilsiauti galima netoli Šauklių riedulyno prie Šauklių tvenkinio ir prie Juodupėnų tvenkinio įrengtose poilsiavietėse su visa geram poilsiui reikalinga rekreacine įranga. Apsistoti galima privačiose sodybose Cigonalių, Šauklių kaimuose, Kartenoje bei Mosėdyje.

Išsamesnė informacija apie poilsiavimą, ekskursijų organizavimą teikiama Salantų regioninio parko direkcijoje darbo dienomis: pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.00–17.00 val., penktadieniais 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45, adresu Laivių g. 9, Salantai, LT-97314, Kretingos rajonas, Tel./faks.: (8-445) 58761, el. paštas direkcija@salanturp.lt, internetinė svetainė www.salanturp.lt