Žemaitijos nacionalinis parkas

Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijoms išsaugoti. Nacionalinis parkas yra 3 upių – Minijos, Bartuvos, Ventos – baseinų takoskyroje. Bene vertingiausias čia Platelių ežerynas su didžiausiu Žemaitijoje Platelių ežeru. Didžiąją dalį parko užima gana aukštos (150-190 m) kalvos.
Nacionaliniame parke gyvenantys žemaičiai išlaikę savo tarmę, papročius, charakterio ypatumus. Čia puoselėjamos, gaivinamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, šventės.
Svarbiausios gamtos vertybės: Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografiniai kompleksai, miškingi Plokštinės ir Rukundžių pelkynai, Šarnelės pelkė, Babrungo ir Mergupio upių slėniai, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio pelkės, savitos Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų bei Juodupio pelkėtų pievų ekosistemos. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje yra patvirtinti 23 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, 10 iš jų turi ir gamtos paminklo statusą. Vienas įspūdingiausių - Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 m.
Žemaitijos nacionalinis parkas yra europinės svarbos saugoma teritorija - NATURA 2000, skirta paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai.
Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Nacionaliniame parke yra daugiau kaip 200 kultūros paveldo vertybių. Daugiau kaip 30 archeologijos paminklų: akmens amžiaus stovyklų pėdsakų, piliakalnių, alkakalnių, senkapių. Įdomūs Užpelkių, Gegrėnų, Pūčkorių, Jazdauskiškių, Grigaičių, šv. Jono (Žemaičių Kalvarijos), Šarnelės, Mikytų piliakalniai, Visvainių, Mikytų, Vilkų, Gilaičių, Paparčių alkakalniai, senovės gyvenviečių vietos Gegrėnuose ir Šarnelėje.
Platelių ežere yra išlikę senovinio tilto, jungusio Platelių miestelį su pilimis saloje, poliai.
Iš architektūros paminklų savo verte labiausiai išsiskiria Beržoro, Platelių, Žemaičių Kalvarijos bažnyčios, senoviškos sodybos, Babrungėnų malūnas. Žemaičių Kalvarijoje daug architektūros, dailės, archeologijos, istorijos paminklų. Svarbiausias čia Kristaus Kančios kelias su koplyčiomis, pastatytomis 17 a.
Nacionaliniame parke saugomi ir žemaitiški kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai su šventųjų skulptūromis, kurie dar ir mūsų laikais šiame krašte tebestatomi pakelėse ar tvirtinami prie medžių.
Tradicinės šventės Žemaitijos nacionaliniame parke yra Užgavėnės, Rasos (Joninės), Žemaičių Kalvarijos atlaidai, plaukimo maratonas Platelių ežere, Platelių regata.
Žemaitijos nacionalinis parkas, Plateliai 2008 m. pripažinti patraukliausia Europos turizmo vietove (EDEN) pagal nematerialųjį kultūros paveldą (Užgavėnių ir kt. tradicijas).
Muziejai: Šaltojo karo muziejus – buvusi sovietinės armijos požeminė termobranduolinių raketų paleidimo aikštelė, pastatyta 1962 m. Gavus paramą iš Europos Sąjungos struktūrinų fondų, čia tvarkoma aplinka, įrenginėjamos naujos komunikacijos, atliekamas vidaus patalpų remontas, kuriamos naujos ekspozicijos. Atstatytas kontrolinio praleidžiamojo punkto pastatas, kuriame veiks informacijos centras. Pastatytas apžvalgos bokštelis. Nuo 2011 m. pabaigos lankytojai galės pamatyti Šaltojo karo muziejaus ekspozicijas, apžiūrėti 27 m gylio šachtą ir kitus išlikusius įrenginius.
Platelių dvaro svirne veikia istorinė-etnografinė, gamtos ekspozicijos, parodų salėje organizuojamos parodos. Buvusiose dvaro arklidėse įkurtas Užgavėnių muziejus.
Rašytojos Žemaitės muziejus – gimtoji rašytojos sodyba su išlikusia troba, rašytojos asmeniniais daiktais, kūrybos ekspozicija.
Vytauto Mačernio muziejus pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą.
Reginos ir Justino Jonušų privatus tautodailės ir etnografijos muziejuje eksponuojami tautodailininkų tapybos ir medžio darbai. Klėtelėje yra įrengtas nedidelis etnografijos muziejus.
Leonardo Černiausko privati meno galerija – kūrybinės dirbtuvės. Buvusiame Babrungėnų vandens malūne eksponuojami paties šeimininko tapybos ir medžio darbai, surinkti senoviniai daiktai.
Kazio Striaupos klėtelėje Dovainių kaime gausu paties meistro sukurtų medžio drožinių.
Vyto Jaugėlos tautodailės ekpozicijoje Gintališkėje galima pamatyti menininko medžio ir tapybos darbus, jo paties surinktas senienas.
Rimantas Laima Skirpsčių kaime senovinėje klėtyje įkūrė savo drožinių ekspoziciją.

Galimybės poilsiauti. Informaciją apie galimybes poilsiauti gausite Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centre Plateliuose. Čia galite užsisakyti ir ekskursijas, supažindinančias su Žemaitijos gamta, istorija, etnine kultūra.
Poilsiui skirtos Platelių, Paplatelės, Ilgio, Plokščių ir Paežerės-Rūdaičių rekreacinės zonos. Prie Platelių ežero įrengtos stovyklavietės (stovyklavimas mokamas). Poilsiautojams nakvynę siūlo Parko teritorijoje esantys poilsio namai, viešbutis, kaimo turizmo sodybos, ekologinio ugdymo centras, turistinės stovyklos, kitos apgyvendinimo įstaigos.
Iš apžvalgos aikštelės prie Platelių ežero atsiveria puiki ežero panorama. Platūs toliai atsiveria nuo Šarnelės piliakalnio, Mikytų alkakalnio, regyklų Jogauduose ir Paplatelėje.
Aplink Platelių ežerą galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais. Tai žiedinis maršrutas, jo ilgis apie 24 km. Keliaujant šiuo maršrutu galima susipažinti su Platelių ežeryno vertybėmis. Kelionei galima užsisakyti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gidą.
Mėgstantiems keliauti pėsčiomis skirti keli pažintiniai takai. Šeirės gamtos takas (ilgis 4,1 km) supažindina su būdingu šiam kraštui reljefu, augmenija bei gyvūnija.
Pėsčiųjų takas “Giliuko ir Kaštoniuko kelionė Platelių dvaro parke” (ilgis 1 km) skirtas pradinių klasių mokiniams. Jame supažindinama su augalais, primenama, kaip reikia elgtis miške.
Keliaujant Plokštinės pažintiniu taku (3,2 km) išvysite buvusios karinės bazės tvoros liekanas, inkilus šikšnosparniams, pasigrožėsite kalvotu reljefu, neužšalančiu Pilelio šaltiniu – gamtos paminklu...
Paplatelės pėsčiųjų take pamatysite Sultekio (Minijos) tvenkinį bei jo pakrantėse tautodailininkų sukurtas medžio skulptūras. Tvenkino nendrynuose lizdus suka švygždos, rudakakliai kragai, nendrinės lingės, galite išgirsti didžiojo baublio, mažųjų ir kūdrinių varlių skleidžiamus garsus. Jo pakraščiais auga saugomos aukštosios ir raudonosios gegūnės.
Einant Mikytų pažintiniu taku (1 km) galima pamatyti Mikytų alkakalnį (buvusią I tūkst. vid.-II tūkst. pr. šventvietę), mitologinį akmenį su velnio pėda, maldų šulinį.
Keliaujant pėsčiųjų ir dviračių taku Plateliai-Beržoras (ilgis 1,5 km) galima susipažinti su šių vietovių gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis.
Platelių ežeras puikiai tinka buriavimui, plaukioti valtimis, vandens dviračiais, burlentėmis, jachtomis ir kitomis bemotorėmis priemonėmis, kurias galima išsinuomoti Platelių jachtklube. Organizuojamas povandeninis nardymas. Geros sąlygos mėgėjiškai žvejybai. Leidimai išduodami Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centre.
Platelių miestelyje turizmo sezono metu veikia dviračių nuomos punktas.
Žemaitijos nacionaliniame parke yra puikios sąlygos konferencijoms organizuoti (nuomojamos salės, teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos), taip pat galima užsisakyti vakaronę su folkloro ansambliu (žemaičių dainos, šokiai).
 

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos adresas:
Didžioji g. 10, LT-90420 Plateliai, Plungės raj.
Tel. 8 448 49337, faksas 8 448 49337
El. p. znp@zemaitijosnp.lt
Platelių lankytojų centras:
Didžioji g. 8, LT-90420 Plateliai, Plungės raj.
Tel. 8 448 49231, faksas 8 448 49337
El. p. info@zemaitijosnp.lt
Adresas internete: www.zemaitijosnp.lt