Kryžių kalnas

Kryžių kalnas – tai istorijos ir architektūros paminklas, unikalus liaudies meno ansamblis. Jis traukia žmones, visus tikinčiuosius savo ramybe, dvasingumu, autentiška ir sakraline būtimi.

Pailgas, šiek tiek panašus į balną piliakalnis plyti lygumoje, apsuptas Kulpės upelio ir jo bevardžio intako slėnių. Kraštovaizdyje kalnas ryškėja ne tik dėl savo formos, bet ir dėl lygios aplinkos bei aikštelėje ir šlaituose stovinčių kryžių sankaupos. Pats kalnas yra suformuotas ant Jurgaičių – Domantų piliakalnio su šalia buvusia senovės gyvenviete, datuojama XIII-XIV a. Sakraline vieta jis tapo XIX a. Pasakojama, kad pirmuosius kryžius čia pastatė 1831 m. sukilime žuvusių sukilėlių artimieji, kuriems carinė valdžia neleido deramai pagerbti jų giminaičių kapų. Tokių kryžių dar padaugėję po 1863 m. sukilimo. Tuo metu pradėjo formuotis savitos šio kalno lankymo ir kryžių statymo tradicijos. Kryžių kalnas tapo įžadų darymo vieta. Kita versija teigia, kad daug kryžių atsirado po XIX a. septintame dešimtmetyje piliakalnyje pasirodžiusios Švenčiausios Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi – ši ir paraginusi žmones šioje vietoje statyti kryžius. 1850 m. kryžių buvo septyniolika, 1895-1898 m. kalne jų stovėjo šimtas aštuoniasdešimt, 1938 m. – per keturis šimtus. Kryžių skaičius sparčiai didėjo ir sovietų okupacijos metu – 1960 m. vien didesnių kryžių buvo beveik pustrečio tūkstančių.

XX a. pradžioje Kryžių kalnas buvo jau plačiai žinomas. Jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai. Sovietinei valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai džiaugsmo nekėlė. Taip prasidėjo „naikinimo“ laikotarpis, trukęs beveik dvidešimt metų. 1958 m. Kryžių kalne Meškuičių kolūkis pradėjo kasti žvyrą. 1961 m. kalne jau darbavosi buldozeriai, mediniai kryžiai buvo sugadinti, sudeginti, metaliniai – išvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – sudaužyti, užkasti arba nuskandinti Kulpės upelyje. Kasmet buvo sunaikinama po pusę tūkstančio kryžių, teigiant, kad griaunami neva „meninės vertės neturintys" kryžiai. Vėliau buvo skelbiamos kiaulių maro ir pasiutligės „epidemijos", draudžiama įvažiuoti į teritoriją, kelią į kalną saugodavo milicija. Praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje norėta užtvenkti kanalizacijos nutekamuoju grioviu paverstą Kulpę ir užtvindyti kalną. Tačiau naktimis kalne nuolat išdygdavo naujų kryžių, ir po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių) Kryžių kalnas vis atgimdavo.

1988 m. papūtė gaivūs atgimimo vėjai - Kryžių kalnas tapo ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio savastimi. Dabar čia skaičiuojama per šimtas tūkstančių įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų, su ant jų sukabintais rožiniais.

Kryžių kalne 1993 m. rugsėjo 7-ąją lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Čia jis aukojo šventąsias Mišias, kurių metu meldėsi už Lietuvos tikėjimo kankinius ir visą krikščioniškąją Europą. Čia Lietuva Kristaus įpėdinio lūpomis buvo pavadinta „Kryžių šalimi". Apie Kryžių kalną Šventasis Tėvas vėliau kalbėjo kaip apie „ypatingą pasaulio vietą, kurioje susitelkia visos dabartinio šimtmečio kančios ir skausmas, kurioje šviečia prisikėlimo viltis".

Rengiantis Šv. Tėvo apaštališkajai kelionei, 1993 m. priešais Kryžių kalną pastatyta koplyčia, kurioje Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias – jose dalyvavo 100 tūkstančiai maldininkų. Iki šiol paskutinį liepos savaitgalį čia vyksta Kryžių kalno atlaidai.

2006 m. rugpjūčio 4 d. padėtas Kryžių kalno teritorijos rekonstrukcijos kertinis akmuo.

VIETINĖ RINKLIAVA UŽ AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMĄ AIKŠTELĖJE PRIE KRYŽIŲ KALNO
Motociklams ir motoroleriams – 2 Lt
Automobiliams – 3 Lt
Lengviesiems automobiliams su priekaba – 10 Lt
Autonameliams – 10 Lt
AUTOBUSAMS:
Nuo 9 iki 16 sėdimų vietų – 10 Lt
Nuo 16 iki 40 sėdimų vietų – 20 Lt
Daugiau kaip 40 sėdimų vietų – 30 Lt

Daugiau informacijos tel. 41 370 860, el. paštu turizmas@siauliai-r.sav.lt

Kontaktai:

Jurgaičių km., Meškuičių sen., LT-81439 Šiaulių r. sav.
Tel. 8 41 370 860
El.paštas turizmas@siauliai-r.sav.lt
Pirmadienis – sekmadieniais 9.00 – 18.00 val.