Jūrmala

Jūrmala – penktas pagal dydį miestas Latvijoje ir pats didžiausias Baltijos valstybių kurortinis miestas, nutolęs maždau apie 25 kilometrus į vakarus nuo Rygos. Jūrmala turi netgi 33 kilometrų ilgio, balto smėlio paplūdimį.

Tuo metu, kai Latvija priklausė SSRS, Jūramala buvo mėgstama atostogų vieta tarp aukšto rango Komunistų partijos pareigūnų. Dažnai čia lankydavosi Leonidas Brėžnevas bei Nikita Kruščiovas. Tebėra išlikę nemažai tuometinių paplūdimio namelių ir betoninių viešbučių. Šiomis dienomis Jūrmala išlieka turistus traukiančiu centru su savo ilgais paplūdimiais ir romantiškais mediniais nameliais.

Pats miestas susidaro iš mažyčių kurortų: Ķemeri, Jaunķemeri, Sloka, Kauguri, Vaivari, Asari, Melluži, Pumpuri, Jaundubulti, Dubulti, Majori, Dzintari, Bulduri ir Lielupe. Seniau miestas skaitėsi Rygos dalis ir buvo vadinamas – Rygos Jūrmala. Vokiečiai miestą seniau vadino “Riga – Strand“ („Rygos paplūdimys“). Tokios vietos kaip Sloka ar Kemeri skaitėsi kurortais jau kelis šimtmečius.

XVIII a. pab. XIX a. pr. Jūrmalos vardas pradėjo populiarėti. Turtingi žemvaldžiai užvedė tradiciją poilsiauti pajūryje, rusų armijos pareigūnai atvykdavo pailsėti po karų su Napoleonu, vėliau vis sugrįždami kartu su savo šeimomis. 1877 metais atvėrus Rygos – Tukums geležinkelį bei pačio miesto vystymas būtent kaip kurorto, pradėjo traukti dar daugiau lankytojų. Jūrmala pradėjo garsėti savo sveikatingumo centrais. Jūros vėsa, pušų kvapas, šaltinių vanduo bei smėlio paplūdimiai pastūmėjo daugelio sanatorijų atsiradima mieste.

TSRS laikais Jūrmala buvo populiari atostogų vieta tarp aukšto rango Komunistų pareigūnų dėl savo paplūdimių ir sanatorijų. Beto atostogos Jūrmaloje budavo dalinamos aukščiausiems sąjungos nariams. Nenuostabu, kad Jūrmala tapo viena iš populiariausių atostogų vietų visoje TSRS. Sveikatingumo centrai siūlė įvairias procedūras ir paslaugas, pradedant nuo purvo vonių ir baigiant jodinėjimo terapijomis ar žygių miškuose. Vasaros metu vykdavo daugybė koncertų.

Oficialų miesto statusą Jūrmala įgavo 1959 metais.
Ryga pradėjo plėstis pritraukdama vis daugiau vakarų šalių turistų, o tuo tarpu Jūramala truputi atsiliko. Rusams atsirado griežtos vizos ir miesto turizmo industrijai teko nelengvas uždavinys pritraukti vis daugiau Europiečių turistų. Be kuriuo atvėju, per pastaruosius kelerius metus, Jūrmala pradėjo atsigauti. Dauguma Rusijos įžimybių ir verslininkų pradėjo pirkti namus netoli paplūdimių. O daug skirtingų festivalių ir švenčių traukia vis daugiau žmonių į miestą kiekvieną vasarą ir šiuo metu Jūrmala jau beveik pasiekė tokį populiarumo lygį, kurį turėjo dar Sovietiniais laikais.

Pagrindinis paplūdimys Majori ir kitas Bulduri šiuo metu turi mėlynas vėliavas simbolizuojančias saugumą. Čia galite išsinuomoti vandens dviračius ar ilsėtis kavinėse. Dubulti ir Dzinatari paplūdimiuose vyksta paplūdymio futbolo ir tinklinio rungtys, o Pumpuri paplūdimyje – galite išbandyti kaitus ar buriavimą. Taip pat kiekvienais metais birželio mėnesį vykstą vidurvasario festivalis, kada švenčiama ilgiausia diena metuose (liet. Joninės).

Labiausiai Jūrmala išsiskiria savo autentiška XIX – XX a. medinių namelių architektūra. Kadangi ties miesto plėtojimų prisidėjo ne tik latvijos, bet ir vokiečių, rusų, suomių ir kitų šalių architektai, tai architektūra persipinus klasicizmu, romantizmu ir modernizmu vienu metu. Jūrmaloje yra net 414 istorinių saugomų pastatų ir daugiau nei 4000 medinių skulptūrų.

Pagal 2011 m. statistiką mieste gyvena 56060 žmonių, iš kurių: 50.8% latviai, 35% rusai, 3.9% baltarusiai, 2.7% ukrainiečiai, 1.7% lenkai, 0.9% lietuviai ir 5% kiti.

Jūrmala yra užmezgusi partnerystės ryšius su Palangos miestu.