Valmiera

Valmiera – Šiaurės Latvijos miestas, Valmieros apskrities ir faktiškas Vidžemės kultūrinis ir administracinis centras. Architektūros paminklai: XIII amžiaus pilies griuvėsiai; Šventojo Simono bažnyčia, pastatyta 1283 metais.

Tai didžiausias Vidžemės miestas. Valmiera įsikūrusi prie Rygos – Tartu plento ir geležinkelio. Šalia Gaujos nacionalinis parkas. Per miestą teka upė Gauja.

Miestas maždaug 100 km nuo Rygos, apie 46 km nuo Estijos sienos ir 62 km nuo Rygos įlankos.

Žmonės apylinkėse gyveno jau 7000 metų prieš Kristų. Tai viena seniausių apgyvendintų vietovių Latvijoje. Apylinkėse nuo seno gyveno Lyviai , vėliau iš pietryčių į apylinkes atsikėlė baltų gentis Latgaliai, kurie lyvius išstūmė į vakarus nuo Valmieros, o likusius asimiliavo. Tai vienas pirmųjų Latvijos miestų, kronikose paminėtas 1323 metais, nors iš tikrųjų įkurtas mažiausiai 40 metų anksčiau, kai Livonijos ordino magistras Wilken von Endorp pastatė Valmieros pilį Wolmar’ą ir katalikų bažnyčią prie Gaujos upės pakrantės. XIV – XVI amžiuje Valmiera buvo Hanzos sąjungos nare. Narystė Hanzos sąjungoje miestui suteikė gyvybingumo. Per Šiaurės karą, 1792 metais, miestas suniokotas ir sudegintas.

Valmieroje 1919 metais įkurtas teatras, Vidžemės aukštoji mokykla.
Šiomis dienomis Valmiera yra Vidžemės kultūros ir administracijos centras, kuriame gyvena apie 28 000 žmonių. Tai vienintelis miestas visame regione, kuriame yra profesionalus teatras “Valmieras teātris“ įsteigtas 1919 metais.

Valmieros savivaldybė vykdė įvairius projektus. Vienas iš didžiausių tokių projektų, tai šiukšlių kontrolės sistema vakarų Vidžemėje. Šiuo metu miestas yra svarbus industrijos centras, kuriame vystoma maisto industrija, metalo darbai, medžio apdirbimas bei baldų gamyba.

Šiuo metu miestas bendradarbiauja su Vilkaviškiu.