Karklės kaimas

Karklės k., Kretingalės sen. , Klaipėdos raj.

Karklės kaimas

Iki XX amžiaus pirmosios pusės kaimas vadinamas "Karkelbeck", vietiniai gyventojai vadino kaimą "Karkelbeke". Vietovardis sudarytas iš 2 žodžių: “Karkel“ - karklai ir “beck“- kuršių kilmės žodžio, reiškiančio nedidelį upeliuką. Taigi "Karkelbeck" reikštų krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio. 1923 - 1938 m. kaimas buvo užvadintas Karklininkais. Karkle kaimas pradėtas vadinti tik po II pasaulinio karo.
Nuo VIII amžiaus šias pajūrio žemės apgyvendino kuršiai. XV amžiuje šiose vietovėse buvo pradėtos steigti gyvenvietės, mat reikėjo užtikrinti pajūrio kelio Karaliaučius - Klaipėda - Ryga funkcionavimą ir apsaugą. Nuo XVI amžiaus pradedama minėti ir Karkelbeck karčema.
1540 m. įvykusio pirmojo šiame krašte gyventojų surašymo duomenimis didžiausias kaimas į šiaurę nuo Klaipėdos buvo Karkelbeck. Jame tuo metu gyveno apie 330 gyventojų, kurių daugumą sudarė kuršiai. Sodybos daugiausia buvo išsidėsčiusios vienkiemiais. Gyvenusieji prie pat jūros daugiausiai vertėsi žvejyba. Atokiau nuo pajūrio buvo verčiamasi žemės ūkiu. Nuo 1778 m. kaime ėmė veikti pradinė mokykla, vėliau buvo įsikurtos dar 2 pradinės mokyklos. Karklėje veikė 2 karčemos.
XIX amžiaus viduryje, prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus, susiformavo didysis Karkelbeck kaimas, kuris prasidėjo nuo “Olandų kepurės” kalno ir tęsėsi iki Nemirsetos - apie 9 km. Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros. 1848 m. kaime gyveno 549 gyventojai, įsikūrę 73 sodybose. Gyventojų daugumą sudarė lietuvininkai, daugiausia evangelikų tikybos. Buvo susiformavusi stipri žvejų bendruomenė. 1910 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri po II pasaulinio karo nugriauta ten pokariu įsikurusio sovietinės kariuomenės dalinio.
1926 m. Karklėje gyveno 841 gyventojas, buvo 210 namų ir žemės valdų savininkų. Dauguma jų vertėsi žemdirbyste bei žvejyba. Kaime gyveno keli paštininkai, siuvėjai, šaltkalvis, 2 viečbutėlių savininkai, 2 mokytojai.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje daug gyventojų išvyko. 1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio buvo atiduota kariškiams. Senosios sodybos buvo sunaikintos. Išliko tik pietinė kaimo dalis.
Karklės kaimas išlaikė etnografinį savitumą. Čia yra kultūros paveldo vertybių, harmoningai susiliejančių su vietine pajūrio gamta. Ant jūros kranto yra išlikusios senosios kapinės, kur galima pasigrožėti autentiškais antkapiais. Kapinės turėjo savo pavadinimą - buvo vadinamos “Liepų“ kapinėmis.
Karklės kaimas paskelbtas etnokultūriniu draustiniu.

Pajūrio regioninis parkas
 

Artimiausi objektai


Artimiausios lankytinos vietos

Komentarų kol kas nėra. Būkite pirmas!

Palikite komentarą

1
Prašome užpildyti visus privalomus laukus.
  • Vardas*
  • El. paštas*

    (nebus publikuojamas)
  • Tinklapis
  • Komentaras*
Loading map..