Smiltenė (latv. Smiltene)

Smiltenė (latv. Smiltene) – tai miestas šiaurės Latvijoje, Vidžemėje, apie 150 km. į šiaurės rytus nuo Rygos. Pats miesto pavadinimas kilęs iš rusiško žodžio „selo” reiškiančio kaimą. Vėliau miesto pavadinimas buvo Smilten (nuo vokiečių kalbos), o galiausiai buvo pridėta Latviška galūnė ir pervadinta į Smiltene.

Žemės aplink Smiltenę kažkada buvo Latgalos žemės priklausančios Talavai. 1359 m. Ant stataus kalno netoli Abuls upės buvo pastatyta pilis. Aplink pilį kurėsi tuometiniai prekybininkai ir amatininkai. Pirmą kartą Smiltelė, tuometinė Smiltestele, istoriniuose šaltiniuose buvo paminėta 1427 m. Vėliau, vykstant Livonijos karui, pilį ir patį kaimą užėmė Caras Ivanas Rūstusis. Susijungus Lietuvai ir Lenkijai, žemės buvo valdomos Kasparo Mlodeckio (Kaspar Mlodecki).

Šiaurės karo pradžioje Smiltelė buvo sudeginta Rusijos karių. Po karo kaimas buvo nuniokotas, žmonės mirdavo nuo maro ir bado. Švedija ėmėsi veiksmų ir pastatė naują bažnyčią bei pradėjo atstatinėti patį kaimą.

1760 m. tuometinė Rusijos imperatorė Katerina II padovanojo miesto dvarą generolui G.Braunui (G.Braun). G.Braunas atrestauravo dvarą ir dastatė aplinkinių pastatų. Po jo mirties dvarą įsigijo Rygos pirklys J.S.Baundau,kurio šeima valdė beveik šimtą metų.

1893 m. Smiltelės dvarą nusipirko vokiečių aristokratas Paulas Lievenis (Paul Lieven). Jis padalino žemę į sklypus , kas padėjo tvirtus pamatus modernaus miesto kūrimuisi. 1901 m. Lievenis įvedė elektrą į Smiltelės dvarą. O 1903 m. pastatė ligoninę, lentpjūvę bei elektrinę. Jis pasiūlė bei finansiškai paremė geležinkelio linijos tiesimą nuo Smiltelės iki Valmieros.

1920 m. Latvijos respublika Smiltelei suteikė miesto teises. 1935 m. mieste buvo daugiau nei 400 gyvenamųjų namų bei daugybė pramoninių įmonių. Dėja, 1944 m. rugsėjo 22 d. atsitraukdama vokiečių armija sugriovė apie 300 miesto pastatų.

Šiuo metu mieste gyvena kiek mažiau nei 6000 gyventojų.