Kėdainiai

Kėdainiai – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, 51 km į šiaurę nuo Kauno. Kėdainių rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Kėdainiuose į Nevėžį įteka Dotnuvėlė ir Smilga (iš vakarų pusės) bei Obelis (iš rytų pusės). Miestas išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumos centre. Gyventojų (2010) 30 668.

Pėsčiomis po Kėdainių senamiestį.

Kėdainiai, vienas seniausių Lietuvos miestų, svečius traukia daug amžių puoselėjamomis įvairiomis kultūrinėmis ir religinėmis tradicijomis. Pirmą kartą apie šią vietovę buvo užsiminta 1372 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje.
Restauruotas ir atnaujintas Kėdainių senamiestis šiuo metu užima 87 ha. Viena seniausių aikščių, išsaugojusių XVII a. būdingą išplanavimą, – Didžiosios rinkos aikštė. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI–XVII a. pastatai: buvę stiklių namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, renesanso stiliaus Rotušė (1653 m.), viena iš trijų išlikusių Lietuvoje. Kitapus Nevėžio upės, kairiajame krante, ant kalvos iškilusi gotikinė XV a. Šv. Jurgio bažnyčia – seniausias mūrinis pastatas Kėdainiuose.
Siūlome jums apsilankyti didžiausiame senamiesčio pastate – XVII a. evangelikų reformatų bažnyčioje, kurios rūsyje įrengtas didikų Radvilų mauzoliejus; juk Radvilos prieš kelis amžius mieste turėjo didelę įtaką. Kriptoje, puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose, ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas, Jonušas Radvila ir jų šeimos nariai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje.
XVI a. Senosios rinkos aikštėje jūsų dėmesį patrauks XVII–XIX a. dviejų sinagogų kompleksas, išlikęs Senojoje rinkoje. Jį sudaro XVII a. pab. menanti halinė vasarinė sinagoga, viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Kitoje – Mažojoje – įsikūręs Daugiakultūris centras, kuriame organizuojamos parodos. Sinagogoje dar išlikęs autentiškas vidaus išplanavimas („bobinčius“).
Pasivaikščiokite ilgiausia senamiesčio Didžiąja gatve. Šiuo metu ji yra restauruota ir vilioja turistus ne tik architektūros paminklų, bet ir paslaugų gausa. Apsilankykite ir Krašto muziejuje, kuris įsikūręs buvusiame XVIII a. karmelitų vienuolyne. Šalia muziejaus stovi Šv. Juozapo bažnyčia. Šią medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine 1703 m. pradėjo statyti karmelitai.
Šviesiosios gimnazijos istorija prasidėjo 1625 m., kai miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą. 1940 m., uždarius Vilniaus reformatų gimnaziją, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje. Mokykloje mokėsi įvairių tautybių vaikai, būsimi kalvinų kunigai ir Vakarų Europos universitetų auklėtiniai, dėstė garsūs Europos mokslininkai, o mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius metodus. Manoma, kad 1625–1655 m. gimnazijos rūsyje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė. Joje 1653 m. išspausdintas vienas svarbiausių reformatų leidinių lietuvių kalba „Kniga nobažnistės krikščioniškos“. Gimnazijos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus, Krokuvos universitetus. Išlikę autentiški skliautuoti XVII a. rūsiai.
Miesto centrą puošia Kristaus Atsimainymo cerkvė. Tai XIX a. pab. bizantinio stiliaus statinys. Viduje išlikusi XX a. pr. tapyba, yra vertingų ikonų. Evangelikų liuteronų bažnyčią rasite Ramybės skvere. Šiame XVII a. statinyje išlikusi unikali sienų tapyba.
Užsukite ir į Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų, kur eksponuojamos 84 ąžuolinės skulptūros. Vienas įspūdingiausių eksponatų – šachmatų lenta; juk būtų įdomu pažaisti figūromis, kurių aukštis – net 1,17 m. J. Monkutės–Marks muziejuje–galerijoje eksponuojami šios menininkės tapybos, tekstilės ir grafikos darbai, rengiamos menininkų parodos. Ji yra Lietuvos išeivijos menininkė, nuo 1953 m. gyvenanti ir kurianti Čikagoje.
Pasivaikščiojimas po Kėdainius bus jums įsimintinas ir ilgam įstrigs atmintyje.