Bebrenės dvaras ir parkas

Pagrindinio dvaro pastato statyba baigta 1896 metais, jį suprojektavo lenkų - italų kilmės dailininkų ir architektų atstovas L. Markoni. Bebrenės pilį jis suprojektavo pagal prancūziško renesanso stilių. Mūsų dienomis pastatas atrodo kiek įvairiau: 1960 metais vietoj mansardos buvo įrengtas trečias aukštas. Pirmame pilies aukšte buvo reprezentacinės patalpos, o antrame - gyvenamieji kambariai. Iš valgomųjų patalpų buvo padarytas nusileidimas į rūsį, o ten buvo požeminė perėja į nuolatinę maisto gaminimo patalpą. Viena dalis požeminės perėjos buvo išsaugota ir ją įmanoma apžiūrėti, kita požeminės perėjos atšaka jungia pilį su bažnytėle, tačiau legendos versija apie požeminį perėjimą iš pilies į koplytėlę - nepatikrinta. Į Pleterių - Zybergų teritoriją, apsuptą parko, galima patekti per prabangius vartus (XIX a.). Visa dvaro teritorija aptverta raudonų plytų tvora, kuri vėliau pereina į sumūrytų stulpelių tvorą su mediniais tarpais. Tokios konstrukcijos tvoros XVII-XIX amžiais tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose pasitaikydavo gana dažnai. Šiais laikais tokios tvoros yra išlikusios tik keliose Latvijos vietose ir ne pilnos konstrukcijos. Bebrenė - tai vieta, kur tokio tipo tvora išliko didžiojoje teritorijos dalyje. Lankytojai kviečiami susipažinti ne tik su dvaru ir parku, bet ir su Bebrenės katalikų bažnyčia. Specialios staigmenos laukia pilies rūsiuose! Pas pilies vežiką galima užsisakyti pasivažinėjimą karieta arba jodinėjimą žirgais. Berbenės dvaro parko teritorijoje, pagal išankstinį užsakymą, vyksta kelionės vežimu su pakinkytais arkliais.