Liksnos Romos katalikų bažnyčia (1913)

Liksnos Romos katalikų bendruomenės Švenčiausiosios Jėzaus širdies bažnyčios statyba buvo baigta 1913 metais. Liksnos Romos katalikų bažnyčia pastatyta neogotinio stiliaus. Bažnyčios siluetas yra svarbiausia Daugavos slėnio Koša ežero apylinkės kraštovaizdžio dominantė. Liksnos bažnyčios istorija didžiąja dalimi susijusi su jėzuitų ordino veikla. Kai 1621 metais švedai užvaldė Rygą, jie išvijo jėzuitus. Prieglobstį jiems suteikė Ilūkstės (Alūkstos) baronas Bertulis Zibergas, kuris turėjo dideles valdas: Alūkstą, Dvietę, Pilskalnę, Dunavą, Riebinius, Bebrenę, Sventę, Liksną, Nycgalę ir Kirupę. Čia – iš abiejų Daugavos pusių – jėzuitai vykdė rekatalizavimo darbą. Liksnoje jau daug laiko veikė jėzuitų misija, kuri iš pradžių tarnavo Alūkstos, o vėliau Daugpilio rezidencijai. Nuo 1635 metų jėzuitų veikla Zibergo valdoje tapo dar aktyvesnė, todėl kad Alūkstoje mirė paskutinis liuteronų kunigas. Grafo Zibergo sūnus – Janis atidavė Alūkstos bažnyčią katalikams, patikėdamas ja rūpintis jėzuitams. Lenkų karalius Vladislavas IV patvirtino, kad ji priklauso katalikams visiems laikams. 1771–1772 metais Lietuvos jėzuitų ordino provincijos narių sąrašuose paminėta, kad ypač aktyvus Liksnoje buvo tėvas Mikelis Butovičius. Jis dirbo čia 17 metų. Kai 1783 metais buvo įkurta Mogiliovo vyskupija, jos pirmas arkivyskupas S. Sestrencevičius įsteigė Liksnoje Daugpilio (žemutinio) dekanato rezidenciją. 1789 metais jėzuitai užbaigė savo veiklą Liksnoje, jos globą perėmė laikini kunigai. Iš Liksnos dekanų kai kurie buvo žinomi ir reikšmingi. Nuo 1826 iki 1856 metų Liksnoje gyveno kanauninkas Tomas Kosakovskis, daugelio knygų leidėjas latvių kalba. Ant Liksnos bažnyčios fasado pažymėti jos statybos metai - 1912. Bažnyčia – plytų statinys, neogotinio stiliaus, pastatyta arčiau Rygos-Daugpilio plento, negu sena bažnyčia. Po bažnyčios statybos seną bažnyčią nugriovė ir iš jos medžiagų pastatė didelius dviejų aukštų pastorių namus. Lėšas statybos darbams bažnyčiai skyrė bendruomenės nariai ir dvarininkas. Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia nukentėjo dėl artilerijos apšaudymo. 1915 metų spalio 15 Liksnos bažnyčią pirmą kartą lengvąja artilerija apšaudė vokiečiai, nežymiai ją pažeisdami. Gruodį vokiečiai apšaudė bažnyčią jau sunkiąja artilerija. Šeši sviediniai, kurie užkliuvo bažnyčią, pakankamai stipriai ją pažeidė: trijose vietose pramušė sieną ir pralaužė skliautą. 1916 metų vasario 9 bažnyčia buvo apšaudyta 8 colių artilerija. Bažnyčioje – trys ąžuoliniai altoriai, padaryti gotikos stiliaus. Taip pat ąžuolinė sakykla ir bažnytinės procesijos paveikslų gipso rėmai. Ant didelio altoriaus – Jėzaus Širdies statula su šventųjų atvaizdu iš šonu. Švenčiausiosios Jėzaus širdies garbei apšviesta ir Liksnos bažnyčia. Dešinėje pusėje – Šventojo Juozapo altorius su Šventojo Antano atvaizdu viršuje, kairėje – Šventojo Pranciškaus Asyžiečio altorius. Iš presbiterijos šonų – Šventojo Antano ir Šventosios Terezės gipso statulos. Presbiteriją nuo bažnyčios atskiria geležinė komunija. Iš abiejų presbiterijos pusių – didelės zakristijos. Iš kairės pusės dar yra durys, iš dešinės – Lurdo Dievo motinos koplyčia su altoriumi. Bažnyčioje iš kiekvienos pusės – penki dideli langai be vitražų. Presbiterijos langai mažesni, todėl ji pusiau tamsi. Didelės patalpos chorui su dideliais vargonais, kurie buvo įgyti tarnautojo Kalnišo laikais.

Tel. pasiteiravimui: +371 65475598, +371 29428754