Raigardo kraštovaizdžio draustinis

Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu šalyje sufoziniu cirku (14 km iš vakarų į rytus ir 4 km iš šiaurės į pietus) yra 9 km už kurorto važiuojant Gardino plentu. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis miestas, vėliau prarytas žemės. Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają. Klonis kasmet didėjo. Raigardu duburys vadinti pradėtas nuo tada, kai mūsų kalboje miestai buvo vadinami gardais, o klampynės – rajomis. Iš anų dviejų senovinių mūsų kalbos žodžių ir atsirado Raigardas. Raigardo klonis paskelbtas landšaftiniu draustiniu. Dugne – plačios lankos, kuriose iškyla kopos, tvyro senvagės. Raigardo slėnis saugomas kaip retos sandaros žemės forma, susidariusi palyginti neseniai (prieš 5000 metų) ir dar dabar besiformuojanti. Šlaito papėdėje yra vandeningų šaltinių, dėl kurių slėnio šonas nuo senų laikų ir dabar tebeslenka.
GAMTINĖ APLINKA

Raigardo slėnis, tai per ilgus tūkstantmečius, natūraliai susiformavęs Nemuno upės dešinysis krantas.
Tarpledynmečiais šioje vietoje būdavo vandeningos upės slėnis, arba ežeras apsuptas smėlio sąnašomis.

Unikalų Raigardo slėnį sukūrė trys galingos gamtos jėgos:
- Tektonika (lėtas žemės plutos grimzdimas),
- Erozija (Nemuno vandens gilinimasis ir šoninis krantų ardymas iš vakarų),
- Sufozija (smėlingų nuogulų išnešimas požeminiu vandeniu, gausiais šaltiniais).

Dabartinį slėnio kraštovaizdį suformavo ir iki šiol keičia natūraliai vykstantys akumuliacijos procesai:
- Nemuno vandens sąnašos (aliuvis) slėnio terasose,
- durpių klodai pelkėse,
- sufozinių cirkų sąnašos papėdėje bei upės senvagėse,
- vėjo supustytos kopos iš smulkaus terasų smėlio.

Pradėjus sparčiai tirpti ledynui, pietų kryptimi traukėsi jo pakraščiai, ėmė slūgti prieledyninės marios, rytiniame krašte, susiformavo originalios pasagos formos ryškus, 4-5 km. Praplatėjimas. Tirpsmo vanduo suklostė didelę – 30-35 m. smėlio sąnašų storymę. Bendras slėnio plotas 14 km². Slėnyje išlikę senvagių žymės, pelkė kito, apaugo miškais, dabartinis jos plotas – 4,26 km².

Nusekęs Nemuno vanduo Raigardo slėnio centrinėje dalyje paliko kelias aukštesnes terasos salas, vėliau stiprūs pietvakarių vėjai perpustė į nedideles kopas ir kauburius. Nemunas įsigraižęs 3-4 m. pirmos viršsalpinės terasos lygyje pasiekė gruntinio vandens paviršių ir sukėlė intensyvų požeminio vandens drenažą iš po visiškai smėlingo rytinio šlaito.

Perteklinis šaltinių vanduo Kubilnyčios upeliu, pro mišką ir salpines pievas, srūva į Nemuną. Aktyvūs šaltiniai sparčiai plaunas, ir iki šiol ardo slėnio šlaitus. Sufozinių cirkų formavimasis ir Raigardo slėnio „augimas“ rytinio šlaito sąskaita vyko ir vyksta, jo skersmuo siekia 750 m., tai didžiausias sufizinis cirkas Lietuvoje. Slėnyje vandens vagų ir senvagių labirintai suraižė platų ir palyginti lygų buvusį Raigardo slėnio dugną, o dažnai pavasariniai potvyniai suklostė dabartinę salpinę terasą. Nuo jo aukšto šlaito atsiveria bene nuostabiausias vaizdas į platųjį Raigardo slėnį.
Draustinio plotas, jo žemių administracinė ir teisinė priklausomybė.
- Raigardo draustinio teritorija priklauso Druskininkų savivaldybei.
- Pietvakarių dalyje draustinis siekia Lietuvos – Baltarusijos sieną, pietryčiuose ir rytinėje dalyje eina respublikinės reikšmės plentu Merkinė – Gardinas, šiaurinė dalis ribojasi su Druskininkų miškų urėdijos valstybiniais miškais, vakaruose apėmusi Švendubrės kaimą nusileidžia Druskininkų – Pervalko vieškeliu iki Baltarusijos sienos.
- Unikali gamtinė teritorija 1960 m. paskelbta Raigardo landšaftiniu draustiniu, kurio 11 ha. Plotas priklausė tuometiniam Druskininkų miškų ūkiui. 1977 metais plotas padidintas iki 182 ha. 1997 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1486 draustinio plotas apėmė didelę Raigardo slėnio dalį – 1095 ha.
 

Daugiau informacijos: www.info.druskininkai.lt