Vištyčio regioninis parkas

Vištyčio regioninis parkas įkurtas 1992 metais. Jo tikslas – išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha.
Regioninis parkas įsikūręs pietvakarinėje Lietuvos dalyje trijų valstybių pasienyje. Vakaruose ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, pietuose su Lenkija. Čia pat už sienos ir šių valstybių saugomos ir lankytinos vietos: Suvalkų ežerynas, Suvalkų kraštovaizdžio parkas, Romintos giria.
Regioniniame parke yra daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų. Vienas iš jų – aukščiausia Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalis su aukščiausiai virš jūros lygio Lietuvoje pakilusiomis kalvomis: Dunojaus kalnas (>285 m), Janauka ( 282,9 m), Pavištyčio kalnas (282,4 m ),Staugūno kalnas (281,8 m) bei Lenkijos pasienyje iškylantis Stankūnų kalnas (285,5 m ).
Regioniniame parke yra 14 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha.
Žemiausiai parke iki 155,3 m nusileidžia Šakių ežerėlio vandens lygis. Nedidelis ežerėlis, dunksantis miško pašonėje, traukia lankytojus, ieškančius ramybės.
Pats didžiausias Vištyčio ežeras siekia 1820 ha. Nors didžioji jo dalis priklauso Rusijai, tačiau ežero platybėmis galime gėrėtis, kiek širdis geidžia. Ežero ilgis 8,5 km, didžiausias plotis 4,2 km. Iš Lenkijos pusės į ežerą savo vandenis plukdo vandeningiausia parko upė Vyžaina.
Pasigrožėję ežero platybėmis, parko lankytojai gali atsigaivinti Šventojo šaltinėlio vandeniu. Gėlo vandens šaltinis trykšta paežerėje, Šilelio miške. Legendos byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos.
Daugiau kaip pusę parko teritorijos sudaro miškai. Išskirtinis Vištyčio regioninio parko miškų bruožas, tai, kad čia didelius plotus užima ąžuolynai su skroblo, liepos ar eglės priemaiša. Keliaujant parku, galima grožėtis turtingais miškais, pievomis, kalvomis, kur auga 11 augalų rūšių įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Regioniniame parke aptikti 123 rūšių paukščiai, iš jų 14 rūšių sparnuočiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Prie pat kelio Kybartai – Vištytis guli trečias pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmuo. Šio didžiulio ledyninės kilmės riedulio ilgis 7,2, plotis 5,7, aukštis 3,7 metrai. Didelė akmens dalis slypi žemėje. Labai keista akmens išvaizda, vieni jame mato milžiniško žvėries kūną su įlinkusia nugara ir baisia galva, kiti paprasčiausią vėžlį, treti pastebi akmens viršuje įmintas „velnio pėdas“, dar kiti įtikėję gydomosiomis „velnio ašaros“ galiomis.
Didžiausia parko gyvenvietė – Vištyčio miestelis, jo pavadinimas kilęs nuo Vištyčio ežero vardo ir rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas apie 1384 – 1402 metus.
Įspūdingą ansamblį miestelio centre sudaro iki šių dienų mažai pakitusi raudonų plytų ir akmens mūro bažnyčia, varpinė ir akmeninė tvora su šventoriaus želdiniais. Bažnyčia statyta 1829 metais. Kitame miestelio gale stovi evangelikų – liuteronų bažnyčia.
Miestelio pradžioje vištytiečiai pastatė paminklą Vištyčiui, primindami miestelio įkūrimą 1570- uosius metus.
Miestelio aikštėje stovi Lietuvos Nepriklausomybės paminklas. Vištyčio krašto istoriją, ežero atsiradimą ir Vištyčio akmens legendą simbolizuoja ąžuolo skulptūros.
Miestelyje išlikę du reti ir unikalūs objektai: 1925 metais statyta aliejinė, ir vėjo malūnas.
Vištyčio krašto praeitį mena Vištyčio, Dabravolės ir Pavištyčio I ir II piliakalniai. Dabravolės piliakalnio papėdėje auga daugiakamienė liepa, išsikerojusi į 31 kamieną.
Vištyčio regioninio parko paskirtis ne tik išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, bet ir sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, rekreacinei veiklai. Parke įrengti didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai pėsčiųjų takai, kalnų slidinėjimo trasa, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės.

Vištyčio regioninio parko direkcija
Vytauto g. 8, LT – 70346 Vištytis, Vilkaviškio r.
E-mail: info@vistytis.lt
Tel/faks.:(8-342)63532, tel.63581