Pavilnių regioninis parkas

Ledynmečio suformuotas savitas kalvotas reljefas, plytintis Vilniaus miesto pašonėje – Pavilnių regioninio parko išskirtinis bruožas. Šiai vietovei būdingi labai dideli aukščių skirtumai, įvairūs geomorfologiniai dariniai - gūbriai, keteros, ozai, raguvos, kurie padovanojo parkui išskirtinius reginius. Regioninio parko teritorijoje yra daugiau nei 15 vietų, iš kurių atsiveria vaizdingos regioninio parko ar atskirų Vilniaus miesto rajonų panoramos. Unikalus Pavilnių apylinkių reljefas saugomas net penkiuose kraštovaizdžio ir dvejuose geomorfologiniuose draustiniuose. Jie įsteigti išsaugoti Kalnų, Šveicarijos, Iškartų, Barsukinės, Rokantiškių, Markučių bei Tuputiškių erozinius kalvynus (raguvynus) su būdingomis augalų bendrijomis, Ribiškių ir Sapieginės erozinių vėduoklių kraštovaizdį, didžiuosius atragius, Vilnios slėnį.
Parko pasididžiavimas – gamtos paminklas Pūčkorių atodanga, kuri yra viena aukščiausių Lietuvoje. Nuo jos atsiveria ne tik kalvynų masyvas, gražiosios Vilnios upės vingis, bet ir dalelė parko kultūros. Atodangos apačioje likę senosios Pūčkorių palivarko sodybos pastatai, patrankų liejyklos liekanos, žemiau – atrestauruoti senojo malūno pastatai. Kiek aukščiau Vilnios upės stūkso Pūčkorių piliakalnis su akmens amžiaus stovyklos liekanomis.
Verkių regioninis parkas žavi savo gamtos vertybėmis, tuo tarpu Pavilniai gali pasigirti kultūros paveldu. Be minėtųjų, parke dar yra Rokantiškių piliakalnis ir pilies kalnas, pilkapynai, Markučių dvaro sodyba, Kučkuriškių popieriaus fabrikas, technikos paminklas - Tuputiškių serpantinas. Parke itin gausu XX amžiaus pirmoje pusėje statytų gynybinių įtvirtinimų. Tai tipiški karo, tiksliau, ruošimosi karui reliktai. Dabar juose karaliauja šikšnosparniai.
Natūralus ir pusiau natūralus kraštovaizdis užima daugiau nei 60 proc. Pavilnių regioninio parko teritorijos, 73 proc. jos apaugusi mišku, kurių didelė dalis – natūralūs, brandūs miškų masyvai. Taigi parkas neskurdus ir biologine įvairove - eglynų, pušynų, ąžuolynų, liepynų, baltalksnynų ir kt. miško bendrijomis, retųjų augalų augimvietėmis. Vilnios upės slėnyje su daugybe skirtingų biotopų veisiasi vandens paukščiai. Upės pakrančių brūzgynuose, miškuose galima aptikti margųjų genių ir žaliųjų meletų, gausu genių, bukučių, kėkštų, šarkų, riešutinių. Unikalūs gamtos kampeliai su retais gyvūnais, augalais, retomis augalų bendrijomis saugomi Kalnų gamtiniame rezervate, Tuputiškių, Antakalnio botaniniame ir Belmonto botaniniame-zoologiniame draustiniuose. Parke išskirta viena europinės svarbos buveinė – Antakalnio bunkeriai - kurioje saugomos šikšnosparnių žiemavietės.
Su 1992 m. įkurto mažiausio regioninio parko, kuris užima vos 2162 ha plotą, gamtinėmis ir kultūros vertybėmis galite susipažinti direkcijos organizuojamų pažintinių žygių metu. Taip pat savarankiškai keliaudami automobiliu vaizdingu maršrutu arba pėsčiomis įrengtais Pūčkorių, Sapieginės pažintiniais takais. Mėgstantys žiemos pramogas laisvalaikį gali praleisti ant Sapieginės ir Liepkalnio kalvų įrengtose slidinėjimo trasose.
 

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
Žaliųjų Ežerų g. 53, LT-08406 Vilnius
Telefonas 272 9834
Faksas 272 9835
El.p. parkas@botanika.lt
http: //www.pavilniai-verkiai.lt