Lituanistikos židinys

Lituanistikos židinys – lietuvių kalbos centras bendruomenei–visuomenei–jaunuomenei

Lituanistikos židinys įkurtas 2006 metais. Tai vienintelis tokio pobūdžio centras Lietuvoje.

Lituanistikos židinys – tai Lietuvių kalbos instituto padalinys, kurio uždavinys yra patrauklia ir šiuolaikiška forma perteikti visuomenei naujausias kalbotyros žinias, šviesti visuomenę aktualiais kalbos vartojimo klausimais, kelti lietuvių kalbos prestižą, motyvuoti moksleivius kaip būsimuosius kalbos tyrėjus ir puoselėtojus, propaguoti lietuvių kalbą kaip Europos daugiakalbystės bei kultūrų dialogo partnerę.

Tikslai:
• populiarinti naujausias kalbotyros mokslo žinias;
• ugdyti domėjimąsi lietuvių kalba, kaip viena svarbiausių nacionalinės tapatybės ir pilietiškumo sąlygų;
• propaguoti Europos daugiakalbystės ir kultūrų dialogo idėjas.

Lietuvių kalbos židinyje organizuojamas Lituanistų forumas. Kalbininkai, literatai, mokytojai, redaktoriai, žurnalistai kviečiami rinktis į Forumą ir tartis aktualiais kalbos, kultūros, visuomenės švietimo klausimais.
Veikia specialistų edukacijos sistema. Rengiami aktualiais terminologijos, kalbos vartojimo klausimais seminarų ciklai lituanistams bei kitų sričių specialistams.
Visuomenę kviečia Knygių klubas, čia organizuojamos parodos ir naujų knygų pristatymai, kalbininkų jubiliejai, kitos šventės.
Veikia Alumni klubas, kuriame renkasi akademikai ir profesoriai pasidalyti atsiminimais bei pamokyti jaunimo ne tik kalbos dalykų, bet ir gyvenimo išminties.
Yra informacijos centras, kur galima gauti reikalingos informacijos apie naujausius mokslo darbus, lietuvių kalbos studijas, renginius ir kt.

Išskirtinė Lituanistikos židinio sritis yra unikalus Kalbos muziejus!

Jame eksponuojami:

• archyviniai dokumentai, kalbininkų asmeniniai daiktai, kita autentiška intriguojanti medžiaga;
• elektroninės vartyklės su išsamia informacija apie įvairias kalbotyros sritis: kalbos istoriją, dialektologiją, leksikografiją, kalbų kontaktų tyrimus, raštijos istoriją, terminologiją, dabartinę vartoseną, kalbotyros istoriją, lietuvių gestų kalbą ir kt.;
• kompiuteriniai kalbos žaidimai, tarmių karaokė, patrauklios kompiuterinės knygos;
• kalbos žaislai – unikalūs eksponatai, kurie leidžia kalbą liesti rankomis.

Lietuvių kalbos ir kalbotyros praeitis–dabartis–ateitis
Eksponuojami archyviniai dokumentai, nuotraukos, asmeniniai mokslininkų daiktai, rankraščių fragmentai, įdomūs leidiniai, kurie:
• pristato istorinius ir socialinius kalbos sluoksnius, jų įvairovę
• atskleidžia kalbos istoriją
• rodo kalbotyros ištakas ir raidą
• supažindina su kalbos tyrimo krypčių ir objektų gausumu

Stendai
• Lietuvių kalbos vieta pasaulyje
• Didysis Lietuvių kalbos žodynas ir lietuvių leksikografija
• Tarmių tyrimai
• Kalbos istorijos tyrimai
• Tikriniai lietuviški žodžiai ir jų tyrimai
• Terminologija
• Dabartinė kalbos vartosena
• Lietuvių rašto kalbos istorija
• Lietuvių gestų kalba
• Lituanistikos tyrimai pasaulyje
• Lietuvių kalbos kaimyninės kalbos ir kalbų kontaktai

Stendai turi elektronines vartykles su liečiamaisiais ekranais, kuriuose sudėta informacija apie eksponuojamą sritį:
• sąvokų apibrėžimai;
• mokslininkų biografijos;
• svarbiausių darbų bibliografijos;
• tyrinėjimų istorijos apžvalga.

Vyresniųjų klasių moksleiviai, studentai, rengiantys referatus, projektus, kursinius ir kitus studijų darbus, kviečiami naudotis šia Kalbos muziejaus medžiaga.

Kalbos žaislai

Netikėčiausia Kalbos muziejaus dalis yra kalbos žaislai. Šios ekspozicijos dalies idėja ir paprasta, ir kartu sudėtinga: siūloma paliesti rankomis kalbą ir tuo pačiu ką nors naujo ir įdomaus apie ją sužinoti.
• Kalbos žaislai kviečia į kalbą pažiūrėti kitaip, pamatyti jos įvairovę, kuriamąją galią, praeitį
• Kalbos žaislai padeda suvokti, kad kalba toli gražu nėra tik bedvasis bendravimo instrumentas

Reikšmių piramidė. Lietuvių kalbos didesnioji dalis žodžių yra daugiareikšmiai. Žodyje, nelyginant sėkloje, glūdi jėga, kuri leidžia įvairius tikrovės reiškinius, daiktus, veiksmus, požymius ir pan. pavadinti ta pačia forma, nesukuriant garsų kompleksų pertekliaus. Permatomi žodžio reikšmių kubeliai skirti sudėlioti daugiareikšmį žodį. Pagrindinė žodžio reikšmė yra užrašyta mažiausio kubelio viduje. Suradus kitas žodžio reikšmes, galima pastatyti reikšmių piramidę. Pavadinamų daiktų paveikslėliai padeda suvokti, kad žodžio reikšmės susijusios vidinio ar išorinio panašumo arba loginiais ryšiais.

Tarmių dėlionė. Nors Lietuva yra mažytis kraštas, tačiau turime dvi tarmes (aukštaičių ir žemaičių), kurios skyla į šešias patarmes. Tarmės viena nuo kitos skiriasi įvairiais garsais, žodžių formomis ir kitomis ypatybėmis. Norėdami parodyti, kad įvairių daiktų pavadinimai skiriasi, siūlome ant lietuvių tarmių žemėlapio suverti kubelius su paveikslėliais ir tarminiais žodžiais. Kadangi kubelių spalva atitinka patarmių plotų spalvas, bus nesunku sužinoti, kaip įvairiose Lietuvos vietovėse vadinami kankorėžis, vaivorykštė, gyvatė ir pan.

Žodžių kilmės namas. Tiksliai nė vienas kalbininkas neatsakytų, kiek lietuvių kalboje yra žodžių. Tačiau iš kur žodžiai atkeliavo, į šį klausimą galima atsakyti. Kai kuriame tekstą ar tiesiog plepame su draugu, šnekoje susipina savieji, iš ankstesnių epochų ir buvusių prokalbių į lietuvių kalbą atkeliavę veldiniai, iš kitų kalbų pasiskolinti ir lietuvių kalboje prigiję skoliniai, iš kito žodžio ar dviejų žodžių padaryti dariniai ir dūriniai. Atidarius namo langelį su žodžiu, matyti jo kilmė. Jei žodis yra senas veldinys, tai rodo ir šalia pateikti žodžiai atliepiniai kitose kalbose, jei skolinys, matyti iš kokios kalbos jis į lietuvių kalbą atėjo, jei žodis pasidarytas pačioje kalboje ir turi autorių, apie tai taip pat papasakos žodžio langelis, tik reikia jį atverti.

Žodžiai šešėliai. Kalba nuolat kinta. Išnykus tikrovės dalykams, išnyksta žodžiai arba pasensta reikšmės. Atsiradus naujiems daiktams, reiškiniams – atsiranda naujų žodžių arba reikšmių. Bet yra ir tokių žodžių, kurių jau nebesuprantame, nevartojame, nors tikrovės reiškiniai, daiktai, subjektai, kuriuos seniau jie vadino, niekur iš mūsų pasaulio nedingo. Tokius žodžius vadiname archaizmais. Jų randame senuosiuose raštuose. Daugelis jų pateikti didžiajame Lietuvių kalbos žodyne.
Archaizmai, kaip ir senoviniai daiktai, skleidžia ypatingą laiko tėkmės, istorijos dvasią. Karuselėje besisukantys žodžiai šešėliai yra seniai pamiršti, bet šviesa parodo, ką jie reiškia dabartinėje kalboje.
Žodžiai iškasenos. Lietuvių kalboje yra labai senų žodžių. Etimologai (kalbininkai, tyrinėjantys žodžių kilmę) atliepinių randa daugelyje giminiškų kalbų. Galime manyti, kad panašiais žodžiais kalbėjo mūsų protėviai indoeuropiečiai tais laikais, kai dabartinių tautų ir kalbų dar nebuvo.
Tai veldiniai, jų istorija siekia prokalbės laikus. Kalbos žaislas kviečia pabūti kalbos archeologu ir iškasti iš smėlio seniausių lietuviškų žodžių ir jų atliepinių senosiose ir dabartinėse kalbose.

Kompiuteriniai žaidimai. Tarp lankytojų labai populiarūs kalbos įgūdžius lavinantys bei pažintiniai kompiuteriniai žaidimai.

Tarmių karaokė. Kas tai? Tai puiki galimybė greitai, tiesiog linksminantis sužinoti, kiek lietuviai turi tarmių ir patarmių. Be to, tai puiki proga pačiam padzūkuoti ar ištarti ilgą suvalkietišką „o“. Ir dar. Atsakę į kelis klausimus, galite išbandyti savo vokalinius gebėjimus dainuodami. Ir ne bet kaip, o tarmiškai.

Kompiuterinis kalbos žaidimas. Lietuvių kalbos institute sumanyta sukurti pirmą tikrą lietuvišką kompiuterinį žaidimą, kuris būtų ne vien pramoga, bet ir patraukliai mokytų lietuvių kalbos.
Sukurta pirmoji kalbos žaidimo Kieti riešutėliai dalis, skirta kirčiavimui. Taisyklingai kirčiuodami padėsite vargšų užtarėjui Tadui Blindai įveikti velnių siunčiamus išbandymus ir išvaduoti jo mylimąją Mortą iš užkeikto malūno. Nauji įgūdžiai susiformuos nejučia ir, svarbiausia, smagiai.
Informaciją apie Lituanistikos židinio veiklą galima rasti tinklalapyje www.lki.lt
Muziejų galima aplankyti kiekvieną darbo dieną, bet iš anksto susitarus telefonu arba elektroniniu paštu.

Kontaktai:
P.Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
Tel. (8 5) 263 81 12,
faks. (8 5) 234 72 00
lituanistika@lki.lt