Bauskė (latv. Bauska)

Bauskė – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, 70 km nuo Rygos ir 20 km nuo Lietuvos sienos. Miesto teisės buvo suteiktos 1609 metais. Bauskėje Mūša ir Nemunėlis susilieja į Lielupę. Jų santakoje, į vakarus nuo miesto yra Bauskės pilis.

Archeologiniai kasinėjimai liudija, kad dabartinės Bauskės vietoje gyvenvietė buvusi jau prieš 3500 metų. Rašytiniai liudijimai apie Bauskę pasirodė XV a. viduryje, kai buvo pastatyta Livonijos ordino pilis. Šalia pilies įsikūrė miesto tipo gyvenvietė Vairogmiests.

1584 m. Kuržemės hercogo Gotardo įsakymu buvo likviduotas Vairogmiests ir pradėta naujos gyvenvietės statyba dabartinio Bauskės senamiesčio vietoje. 1594 m. buvo pastatytas pirmasis mūrinis pastatas – Šv. Dvasios bažnyčia. Tiksli miesto teisių suteikimo data Bauskei nėra žinoma, tačiau ja laikoma 1609 m., kai hercogas Fridrichas Bauskei padovanojo antspaudą. 1615 m. Bauskė gavo teisę statyti rotušę.

Bauskės plėtrą XVII a. ir XVIII a. pradžioje laikas iš laiko pertraukdavo karai. O 1710 m. Bauskę palietė maras, nuo kurio mirė pusė miesto gyventojų.

1850 metais Žyai sudarė apie 50% miesto gyventojų. 1920 metais žydų skaičius sumažėjo maždaug apie 15-20%. O 1941 metais įsiveržus Naciams žydai Bauskoje buvo išžudyti.

Miestą smarkiai paveikė Antrasis pasaulinis karas. 1944 m. birželio pabaigoje miestas pusantro mėnesio buvo tiesioginių karo veiksmų zonoje ir buvo visiškai nuniokotas.

Bauskėje gyvena apie 10 300 gyventojų, iš kurių 55 % – moterys, 45 % – vyrai. Etninė sudėtis: 77 % – latviai, 11 % – rusai, 6 % – lietuviai, 3 % – baltarusiai, 1,41 % – lenkai, 1 % – ukrainiečiai, 0,39 % – čigonai, 0,16 % – vokiečiai, 0,08 % – estai, 0,06 % – žydai, 1,21 % – kiti.