Papėčių piliakalnis

Piliakalnis yra į rytus nuo Papėčių kaimo bei į šiaurę nuo Metelių ežero esančiose aukštumose. Papėčių piliakalnis įrengtas vidutinio statumo kalvoje iki 10 m. aukščio šlaitais. Aikštė pailga šiaurės-pietų kryptimi, apie 45 m ilgio ir 20 m pločio.
Piliakalnio aikštelėje yra senovinės jotvingių gyvenvietės liekanos, kultūriniame sluoksnyje rasta molinių dirbinių, būdingų jotvingiams.
Jotvingiai nuo seno garsėjo beatodairiška jų karių narsa ir šiai tautai būdinga itin laisva, nepriklausoma dvasia.
Jotvingių gentys susikūrė I tūkst. prieš Kristų pabaigoje - I-II a po Kristaus, susiliejus vakarų baltų pilkapių kultūros ir brūkšniuotos keramikos kultūros žmonėms. Jie turėjo daug bendro tiek su lietuvių, tiek su prūsų kultūra-vienos jotvingių gentys buvo artimesnės prūsams, kitos-lietuviams. Tragiškas likimas ištiko jotvingius. Jie 1283 m. buvo sunaikinti kryžiuočių.
Neapgyvendintas ar mažai apgyvendintas kraštas nugrimzdo į užmarštį. Istoriniuose dokumentuose jotvingių vardas pirmą kartą paminėtas 945. Jotvingių kalba buvusi labai artima prūsų kalbai. Jotvingių kalba išnyko 16a. pabaigoje ar net 17a. Pradžioje.
Kryžiuočių ordinui užėmus šias žemes, XIII- XIV a. jotvingiai išnyko - dalį išnaikino kryžiuočiai, kiti pasitraukė į Lietuvą ir asimiliavosi.
Pats piliakalnis priskiriamas I tūkstantmečiui, jo viršuje buvo įsikūrusi gynybinė gyvenvietė. Tačiau nuosekliau piliakalnis netyrinėtas.
Tai vienintelė vieta parko teritorijoje, iš kur atsiveria gamtovaizdžiai į Obelijos, Metelio ir Dusios ežerus, išraiškingiausius saulėtais rytmečiais ir saulei leidžiantis.
Parėčėnų link nusidriekia ledyno tvariniai – kalvagūbriai, savo forma panašūs į kepalo formas.
Maždaug apie 1930 metus (70 metų) ant Papėčių piliakalnio buvo surengta Joninių šventė. Kaimo gyventojai linksminosi, dainavo , šoko, ridinėjosi šio piliakalnio šlaitais, degino laužus, tačiau tai tik vienos šių dienų senolių atmintyje išlikusios Joninės, švęstos ant šio Papėčių piliakalnio.
Kadaise šalimais papėčių piliakalnio stovėjo kiek platesnis nemažo dydžio kalnas aplinkinių vadinamas Sidabrakalniu. Pavadinimas manoma buvo kilęs iš augalo – sidabražolės, kuris augo ant šio kalno.
Tačiau, kaip bebūtų gaila šalia Papėčių piliakalnio jau nebestūkso Sidabrakalnis šis kalnas buvo nukastas. Tinkamos uolienos žvyras smėlis buvo naudingos iškasenos, dabar Sidabarakalnis telieka aplinkinių senųjų žmonių atmintyje.
 

Metelių regioninis parkas