Laumės akmuo

,,Laumės akmuo“ tai didelis, gal didžiausias parko tamsus granitinis kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn Metelio ežero terasos šlaite. Jo aukštis iš vakarų pusės – 2,1 m, apimtis – 10 m.
Vietiniai Obelninkų, Papėčių kaimo gyventojai ir dabar lenkia šią vietą, važiuodami vėlų vakarą keliu.
Legenda sako, kad senų senovėje prie Metelio ežero stovėjo sena sukrypusi trobukė ir joje gyveno burtininkė Laumė. Niekas nežinojo, nei kada ji gimus, nei kokie jos tėvai buvo, nei iš kur ji tenai atsirado. Ji turėjo gal šimtą, gal pusantro šimto metų, atrodė sena sena, bet vis nemirė, nors žmonės kiek kartų buvo aptarę, kad jos nebėra.
Ilgai niekas nematė burtininkės paežere vaikščiojant, nei pirkutėn šviesos žibant. Kartą moterys nuėjo pas ją pažiūrėti, bet jos neberado. Sugrįžusios į namus paleido dar daugiau gandų apie burtininkę, dar daugiau visokių baisybių papasakojo ir ėmė ieškoti, kur ji pasidėjo. Nuo to laiko Papėčių kaimo laukuose ant Jurakalnio atsirado nematytas akmuo.
Vieną tamsią naktį pro Jurakalnį važiavo iš turgaus vyras su moteria. Sustojo prieš kalną arkliai ir girdi jie taip graudžiai avį bliaunant. Eina arčiau, žiūri, kad avis surišta pakelėje guli. Jie paėmė tą avį ir įsidėjo į vežimą.
Parvažiavę namo paliko avį su vežimu kluone, o patys nuėjo gult. Bet nakčia sapnuoja, kad kluonas dega. Jie šoko iš lovų ir bėgs gesinti. Bet nespėjo nei pro duris išsprukti, kaip užgeso ugnis. Jie pamatė iš kluono tik išeinant moteriškę. Būtų jau ją viję, bet kaip tik gaidžiai sugiedojo, ji vietoje pranyko. Tuo tarpu arkleganiai pamatė, kaip kažkokia juoda moteriškė atbėgo ant Jurakalnio ir pasivertė akmeniu.
Paskiau draugės matė, kaip tas akmuo naktimis pasiverčia baidykle ir eina pavėlavusių keleivių gąsdinti. Ne vienas nūnai išgąsdintas papasakoja, kad vaikšto pakrūmėm burtininkė, veja pavėlavusius žmones iki kryžiaus, stovinčio pasodėj, ir tik pirmiesiems gaidžiams užgiedojus vėl grįžta ant Jurakalnio ir pasiverčia akmeniu.

Metelių regioninis parkas