Kryžių šventovė

Pietvakarinėje Dusios pakrantėje, tarp Sutrės ir Staigūnų kaimų, ant kalvos šviečia naujai atstatyta Kryžių šventovė. Kryžiuose, kaip ir anksčiau, švenčiami Sekminių, Petrinių ir Oktovos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius maldininkų. Senoji Kryžių koplyčia stovėjo arčiau ežero, apsupta ošiančių medžių. Dabar toje vietoje išlikę tik pamatai ir atminimo kryžiai. Šalia stovi šulinys, kuriame, kaip manoma, trykšta stebuklingų galių turintis vanduo. Ši vietovė minima nuo 1702 metų, kai Lietuvos kariuomenė kovojo su švedais.
Nuo seno buvo pasakojama įvairių Kryžių atsiradimo istorijų. Vieną iš jų, atmetęs įvairias pasakas, XIX a. pr. užrašė Metelių klebonas Ignas Žibanavičius. „Karo metu su švedais Lietuvos kariuomenės didysis etmonas Mykolas Servanietis Višnioveckis apie 1702 m. su savo daliniais Ašmenos srityje – Borūnuose lankęs bazilijonų bažnyčią, kur buvo pagarsėjęs savo malonėmis šv. Mergelės Marijos paveikslas, ir meldęsis. Jam patikęs šis paveikslas ir jis užsakęs jo kopiją, kurią su savimi laikęs karo žygiuose. Viename tokiame žygyje su daliniu įsirengė stovyklą tarp miškų ir pelkių prie Dusios (Metelių dvaras tuo laiku priklausė Višnioveckiui). Stovykloje prie medžio buvo prikabintas paveikslas ir parengtas altorius. Didžiojo etmono įsakymu, belaukiant Trejybės šventės, buvo pastatyti trys kryžiai. Ant viduriniojo pakabintas Dievo Motinos paveikslas. Per šv. Petrinių šventę, kapelionui laikant šv. Mišias, buvo pranešta, kad artinasi švedų dalinys. Po kautynių kariuomenė buvo priversta trauktis, o per sąmyšį pamiršta paimti kryžius ir paveikslą…“
Nuo to laiko čia stovėjo trys kryžiai, kuriuos žmonės gausiai lankė. 1816 m., kunigo I. Žibanavičiaus rūpesčiu pastatyta koplytėlė, kuri po penkerių metų buvo perstatyta, padidinta. Čia vykdavo atlaidai. Koplyčia išstovėjo iki 1902 m. Tais metais Metelių klebonas V. Jurgilas, be leidimo pastatė naują didelę koplyčią, kuri išstovėjo iki pokario metų. 1948 m. buvo uždaryta, o 1963 m. – nugriauta, toje vietoje įrengta ganykla. Iki jos nugriovimo į atlaidus čia susirinkdavo minios maldininkų. Jie išsemdavo šulinio vandenį, tikėdami šaltinio galia gydyti žaizdas ir įvairius negalavimus.
Atgavus Nepriklausomybę, nutarta pastatyti naują koplyčią (arch. Juozas Žalkauskas, arch.-dizaineris Dainius Gailius), kurios kertinį akmenį padėjo ir pašventino Vilkaviškio vyskupas Juozapas Žemaitis 1992 m.
 

Metelių regioninis parkas