Vytauto bažnyčia (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia)

Bažnyčia stovi pietinėje Senamiesčio dalyje, prie Nemuno. Ji yra vienas svarbiausių Senamiesčio akcentų. Pagrindinis fasadas su bokštu atgręžtas į vakarus, ilgasis šiaurinis į Karaliaus Mindaugo prospektą. Bažnyčia pastatyta XV a. pr. strategiškai svarbioje vietoje prie Nemuno, taip norint parodyti į Kauną atvykstantiems ar pro jį vykstantiems užsieniečiams, kad Lietuva jau krikščioniškas kraštas.Nors bažnyčia priklausė pranciškonams (šalia jos stovėjo ir medinis pranciškonų vienuolynas), tačiau ja naudojosi ir užsienio pirkliai. 1439 m. buvo leista laikyti pamaldas svetimtaučiams.
Bažnyčia buvo gotikinė, kryžminė, bebokštė. Bokštas prie pagrindinio fasado vidurio primūrytas taip pat Xv a., bet truputį vėliau. Per 1655-1660 m. karą bažnyčia buvo smarkiai apgriauta. Atstatyta 1669 m. Minsko prefekto M.Ivanausko lėšomis. XVIII a. pr. bažnyčia dar kartą nukentėjo švedų antpuolio metu. 1712 m. buvo atnaujinta. Per 1812 m. Napoleono kompaniją į Rusiją, bažnyčioje prancūzai laikė ginklus, o atsitraukdami ją padegė. 1819 m., surinkus iš miesto gyventojų pinigus, atstatyta. 1845 m. caro valdžia panaikino pranciškonų vienuolyną ir uždarė Vytauto bažnyčią. Viduje sumūrytos septynios krosnys, grindys išgrįstos terakotos plytelėmis, įrengtas ikonostasas. Naujajai cerkvei buvo suteiktas caro Nikolajaus I patrono Šv. Nikolajaus Stebukladario vardas.
1853 m. pradėta tvirtinti Nemuno krantinė. Pylimas ir atraminė siena uždengė dalį pietinio fasado, tačiau visa tai neapsaugojo nuo potvynių. Cariniais laikais bažnyčia dar keletą kartų buvo apleista ir vėl atnaujinama. 1915 m. Kauną okupavus vokiečiams, čia buvo įrengtas bulvių ir geležies sandėlis. 1919 m. grąžinta tikintiesiems. Bažnyčios rektoriumi tapo J. Tumas-Vaižgantas. Jis pradėjo bažnyčios atnaujinimo darbus. Buvo įrengtas oro šildymas, stogas perdengtas čerpėmis.
1978 m., vadovaujant architektei S.Čerškutei, pradėti architektūros tyrimai ir kapitalinio remonto bei dalinio restauravimo darbai. Atstatyta bokšto smailė, nuvalyta dalis fasado tinko, atnaujintas sienų paviršius.
Bažnyčios planas skiriasi nuo kitų Lietuvos gotikinių kulto pastatų - yra kryžiaus formos. Prie trinavės halės šonų simetriškai prijungtos dvi koplyčios. Šiaurinėje yra palaidotas rašytojas, ir ilgametis, bažnyčios rektorius Juozas Tumas-Vaižgantas.
Bažnyčios architektūroje dominuoja monumentalus, darnių proporcijų bokštas (27,9 m), užbaigtas 17,8 m smaile. Šešis bokšto tarpsnius horizontaliai skiria tinkuotos juostos, skaido siauri arkiniai langai ir nišos. Greta bokšto - aklina, nišomis papuošta vakarinio fasado siena su laiptuotu frontonu.
Interjere navų erdvė kompaktiška. Presbiterija, atskirta smaila triumfo arka, ir koplyčios sudaro atskiras erdves. Pagrindinė interjero puošmena -restauruoti presbiterijos ir pietinės koplyčios žvaigždiniai skliautai su netinkuotomis profiliuotų plytų nerviūromis. Šiaurinės navos languose esantys dailininko Stasio Ušinsko vitražai, dalis paveikslų, Petro Rimšos sukurtas Lietuvos valstybės medalis, žibintai, šiaurinėje koplyčioje Juozo Zikaro sukurtas Vaižganto bareljefas, taip pat liaudies meistro sukurti, vieninteliai tokie Europoje, kryžiaus keliai yra respublikinės ir vietinės reikšmės dailės paminklai.

Tel.: +370 37 203 854

Darbo valandos: II-IV - 18:00, VII - 10:00, 12:00, 18:00. 

Daugiau informacijos: http://visit.kaunas.lt