Mazcalacos apylinkės

Mazcalaca (vokiškas pavadinimas - Salisburgas) tapo tirštai gyvenama vietove nuo 1864 metų, kai Valtenbergo dvaro valdytojas Arnoldas Fitinhofas čia išsinuomojo pirmus 42 statybai tinkamus sklypus, kad galėtų apgyvendinti valstiečių šeimas. Kaip tik tuo metu buvo pastatytas pirmasis tiltas per Salacos upę ir mieste pradėjo vystytis amatininkystė ir prekyba. Mazcalacos ir jos apylinkių žavesys slypi ne tik gamtos grožyje, bet ir jos istorijoje, ir kultūriniuose paminkluose, pradedant religinėmis ir šventomis lyvių vietomis ir tęsiant prieš penkiasdešimt metų barono paliktais, to meto, šventais pastatais. Viena gražiausių vietų - Skaniakalnio gamtos parkas, kuris tęsiasi dar tris kilometrus žemiau Mazcalacos ir yra dešiniajame Salacos krante. Čia galima pasivaikščioti Kurbado - žinomo Latvijos turčiaus taku, kuris su 50 medinių skulptūrų tęsiasi iki Skaniakalnio uolos. Jei nebijote Nelabojo, galite aplankyti Velnio urvą, kurio ilgis 14 m ir Velnio akmenį. Iš Skabumo urvo, kuris yra pačioje Salacoje, išteka skaidrus šaltinis, netoliese galima pamatyti įspūdingą Nelkiu uolą. Mazcalacos apylinkėse yra daug įžymių vietų, susijusių su senovės latviais, lyviais ir estais - tai akmens amžiaus Zveiniekų kapinės, Riniu kalva, aukojimo uolos ir lyvių gyvenvietė, šventieji Puinės akmenys ir Vikšenu gyvenvietė.