Rėzeknė (latv. Rēzekne)

Rėzeknė – miestas Latvijos rytuose, Latgaloje. Tai septintas pagal dydį miestas Latvijoje, turintis apie 36 000 gyventojų, iš kurių: 47.0% rusai, 44.2% latviai, 2.5 % lenkai, 1.6% baltarusiai, 1.3% ukrainiečiai, 3.4% kitų tautybių.

Nuo IX a. Rėzeknėje buvo Latgalių kalno fortai, kol XIII a. neatkeliavo vokiečių Livonijos ordinas. 1285 metais Livonijos ordino riteriai pastatė akmeninius sutvirtinimus aplink teritoriją, kurie šiomis dienomis žinomi kaip Rėzeknės pilies griūvėsiai, kad būtų tarsi pasienio postas rytų pusėje.

Rėzeknės vardas pirmą kartą buvo paminėtas 1285 metais. Per visą laiką miestas buvo dažnai puldinėdamas Rusijos ir Lietuvos. XVI a. Rėzeknė atiteko Lenkijos – Lietuvos sąjungai. XVII a. Lenkija suteikė Rėzeknei autonomiją, tačiau miestas iškart pakliuvo į Rusijos imperiją. O 1773 metais Rėzeknei buvo suteiktos miesto teisės.

XIX a. Maskvos – Rygos ir Sankt. Peterburgo – Varšuvos geležinkeliai visiškai pakeitė Rėzekne iš tuometinio nereikšmingo kaimelio į labai svarbų miestą turintį dvi stotis.

1917 metais Rėzeknėje vyko suvažiavimas, kuriame Latgalija nusprendė susijungti su Latvija. 1918 metais Latvija pareiškė nepriklausomybę ir Rėzeknė tapo Latgalijos kultūros centru.

Antrojo pasaulinio karo metu Rėzeknė buvo smarkiai nuniokota vokiečių ir rusų armijų. Po vieno iš rusų oro bombordavimo mieste buvo sunaikinta apie du trečdaliai pastatų. Iš prieš karą Rėzeknėje gyvenusių 13 300 žmonių, pasibaigus karui liko 5 000 žmonių.

Po karo miestas buvo atstatytas. Rėzeknė buvo penkta Latvijoje pagal pramoninę produkciją. Tuo laikotarpiu atvyko daug rusų, kas iki šiol įtakoja tokį didelį procentą rusų mieste.

Šiuo metu miestas yra užmezges partnerystės ryšius su Kupiškiu.