Salacgryva (latv. Salacgrīva)

Salacgryva (latv. Salacgrīva) – miestas šiaurės Latvijoje, netoli Estijos sienos, Rygos įlankos pakrantėje, prie Salacos upės žiočių. Salacgryva nuo Rygos nutolusi 104 km., o nuo Estijos sienos vos 10 km. Pats didžiausias kasmetinis Latvijos muzikos festivalis „Positivus festival“ vyksta netoliese.

Jau VI a. prie Salacos upės žiočių egzistavo gyvenvetė Saletsa. 1226 m. Rygos vyskupas Albertas pastatė tvirtovę pavadinimu Salis, arba kitaip Salismünde. Dėja XVIII a. tvirtovė buvo visiškai sugriauta karo metu. Kaimas visada skurdo, kol 1870 m. buvo pastatytas uostas, kuris viską pakeitė. Pastatytas uosto molas bei Salacos upės žiočių pragilinimas įgalino lengvesnį laivų priplaukimą. Per trumpą laiką Salacgryva tapo šiaurinės Vidžemės pagrindinis uostas, kuris plukdė grūdus, linus bei medieną į Ryga ir P'rnu. Per metus uostas aptarnaudavo virš 200 laivų.

XX a. pr. Salacgryva prarado savo svarbų vaidmenį kaip pagrindinis uostas. Šiaurėje esantis Ainaži uostas aplenkė Salacgryva. Atverta geležinkelio linija Ryga – Valka, leido Vidžemės eksportuojamoms prekėms keliauti tiesiai į Rygą. Todėl 1909 metais uostą aplankė tiktai 150 laivų per metus, kurie pagrinde gabeno medieną.

Per pirmosios Latvijos nepriklausomybės laikotarpį (1918 – 1940) Salacgryva augo ir vystėsi. 1928 m. buvo suteiktos miesto teisės, o 1935 m. buvo apie 1000 miesto gyventojų įdarbintų kaip dailidės, uosto darbininkai ar žvėjai. Salacgryva tuo metu buvo Vidžemės pagrindinis žvėjybos centras.

Salacgryva stipriai nenukentėjo per II-jį Pasaulinį karą, o Latviją okupavusi SSRS padarė daug pasikeitimų. Žuvies perdirbimo centras iš Ainaži buvo perkeltas į Salacgryvą. Miesto uostas buvo visiškai atnaujintas. Daug naujų namų buvo pastatyta, kas įtakojo gyventojų skaičiaus augimą. 1990 m. mieste gyveno apie 3000 gyventojų.Šiaurinėje pakrantėje buvo pastatytas „Žvejo parkas“, kuriame buvo stadionas bei atvito dangaus amfiteatras.

Šiuo metu Salacgryvoje gyvena virš 3000 žmonių.