Raktuvės piliakalnis

Raktės, arba Raktuvės, piliakalnis yra Žagarės miestelio vakariniame pakraštyje, Švėtės upelio dešiniajame krante, apie 100 m nuo upės vagos ir 700 m į rytus nuo Žvelgaičio kalno. Spėjama, kad Raktuvės piliakalnyje buvo žiemgalių pilis Raktė. Piliakalnis yra apie 95 m ilgio ir 43 m pločio, šlaitų aukštis 6-7 m Žmonės piliakalnyje gyveno I-XIII a. Istoriniuose šaltiniuose jis pirmą kartą paminėtas 1198 m. ir vadintas Racken arba Rackette vardu. Būtent šie metai ir laikomi Žagarės įkūrimo data. Aišku viena: XII-XIII a. sandūroje piliakalnis jau buvo įrengtas. Kalavijuočiai kelis kartus puolė Raktės pilį, o 1289 m. ją ir gyvenvietę sudegino. 2000 m. buvo vykdomi archeologiniai tyrimai. Piliakalnyje rasta XI – XIII a. dirbinių. Nuo XVII a. piliakalnio kalva naudojama kaip kapinės – 1713-1776 m. Mirimų registracijos knygoje randamas įrašas apie pirmąjį palaidojimą Raktuvės kapinėse: 1733 m. gruodžio 27 d. Piliakalnio aikštės centre pastatyta medinė koplyčia pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1711 m. Vizituojant Žagarės bažnyčią.
1999 m. piliakalnyje atlikti archeologiniai tyrinėjimai. Rasta nemažai vertingų archeologinių radinių: darbo įrankių, papuošalų, aprangos elementų, keramikos, geležies rūdos likučių ir gargažių (geležies rūdos lydinių atliekos). Rasta akmeninė liejimo formelė, kurios lygiojoje pusėje iškalinėtas rozetės formos įdubimas ir griovelis metalui nutekėti. Lietuvoje atrasta 11 tokių formelių. Jos naudotos alaviniams papuošalams lieti. Retas radinys – kaulinė plokštelė su įbrėžtais apskritimais, įmuštomis duobutėmis. Nežinoma, kad dar kur būtų surasta tokių plokštelių. Iš kitų radinių – peiliai, pilko šiferio galąstuvas. Iš papuošalų – kaulinio smeigtuko plokščia galvute tordiruotu lankeliu (niekur kitur nerasta). Nemažas lobis – trijų tipų keramika: lipdyta brūkšniuotoji, lipdyta lygiu paviršiumi ir žiesta (brūkšniuotoji keramika baltų kraštuose atsirado II tūkst. pr. Kr; lipdyta lygiu paviršiumi – senojo geležies amžiaus ir vidurinio geležies amžiaus; žiestosios keramikos šukės su stambiomis priemaišomis datuojamos X-XIII a.). Archeologai nustatė, jog piliakalnis datuotinas dviem laikotarpiais. Pirmuoju (iš ankstyvųjų radinių – kaulinio smeigtuko ruošinio ir brūkšniuotosios keramikos) žmonių čia gyventa jau vėlyvojo žalvario amžiaus ir ankstyvojo akmens amžiaus laikotarpiu (1000 – 1 m. pr. Kr.). Tuomet piliakalnyje buvo įsikūrusi gyvulių augintojų gyvenvietė. Antruoju (žiesta keramika, akmeninė liejimo plokštelė) – X a., 1000 – 1289 m. po Kr. Šiuo laikotarpiu čia gyveno žiemgaliai. Tuomet piliakalnyje ir buvo pastatyta pilis. Be gynybinės paskirties, klestėjo amatai ir kiti verslai.
 

Žagarės regioninis parkas