Žagarės regioninis parkas

Žagarės regioninis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 ,,Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913), siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Parko teritorijoje yra 8 draustiniai: vienas urbanistinis ir septyni gamtiniai. Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), etninę kultūrą, tradicinę kaimo gyvenseną, atkurianti tradicinius gamtinės ir kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis turizmas.
Žagarės regioninis parkas yra Pabaltijo žemumos Žiemgalos lygumos vakarinėje dalyje. Administraciniu požiūriu regioninis parkas yra Joniškio savivaldybės teritorijoje, Gaižaičių ir Žagarės seniūnijų ribose. Mišku apaugusios teritorijos yra priskirtos Joniškio urėdijos Žagarės girininkijai. Didžiąją parko teritorijos dalį apima Žagarės miškas. Šiaurinėje saugomos teritorijos dalyje yra Žagarės miestas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1232 buvo patvirtintas Žagarės regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas. Prie Žagarės regioninio parko prijungus gamtiniu, rekreaciniu požiūriu vertingas teritorijas ir patikslinus parko ribas Žagarės regioninio parko plotas padidėjo nuo 4930 iki 7140,42 ha. Prisijungta Mūšos Tyrelio pelkė ir Rukuižių bei Pabalių miškų kompleksai.
Visa parko teritorija pagal estetinę, mokslinę, rekreacinę, ūkinę vertę yra suskirstyta į atskiras konservacinio, ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir gyvenamojo prioriteto zonas, kuriose, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, yra nustatomos galimos žmogaus veiklos kryptys.

Augalijos įvairovė

Dėl savitos žemės gelmių sandaros, įvairių reljefo formų čia susidaro palankios sąlygos daugeliui augalų. Didele floristine įvairove pasižymi Žagarės miškas, Žagarės ozo šlaitai ir Švėtės upės slėniai. Žagarės ozo šlaituose auga reta pievinė poavižė, bei Žiemgalės lygumai nebūdingos augalų rūšys – tai pievinė šilagėlė, raudonžiedis snaputis, stepinis motiejukas ir kt. Žagarės regioninio parko Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje kartografuota saugoma augalų bendrija – kimininis saidrynas ir apie dešimt augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Išskirtos penkių tipų Buveinių direktyvos I priedo buveinės.
2010 m. Žagarės regioninio parko teritorijoje buvo 1042 augalų rūšys, 44 iš jų yra saugomos. Didžioji astrancija – labai retas augalas, Lietuvoje aptinkamas tik Žagarės apylinkėse. Ji auga Švėtės slėnyje ir Žagarės miške. Augalas 30 – 80 cm aukščio, žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Kitas labai retas ir gražus augalas – plačialapė klumpaitė. Žagarės miške ji dažniausiai aptinkama brandžiuose medynuose. Žinoma nemažai šio reto augalo augaviečių. Daugelis Žagarės apylinkių retųjų augalų yra kalkingų dirvožemių indikatoriai.

Gyvūnija

Regioninis parkas pasižymi gamtinių buveinių įvairove, kuriose klesti įvairiarūšė gyvūnija. Čia prieglobstį ir ramybę randa netik saugomi sparnuočiai, bet ir įvairios žinduolių, vabalų rūšys. Uoksuose aptinkamos retosios genių ir pelėdų rūšys. Žagarės draustinio miškas garsus savo tauriųjų elnių populiacija. Teigiama, kad taurieji elniai Lietuvoje paplito iš Žagarės apylinkių. Manoma, kad juose elnių kaimenė susidarė iš grafo D. Naryškino aptvarų pirmojo pasaulinio karo metais pabėgusių arba išleistų žvėrių. Mažiausias Žagarės regioninio parko miškų kanopinis žinduolis – stirna. Dažnai aptinkamas pilkasis kiškis. Taip pat miškuose gyvena usūrinis šuo, barsukas, miškinė kiaunė, upių pakrantėse dažnas upinis bebras. Mūšos tyrelio draustinyje gyvena 2 saugomos žinduolių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Ūdros stebėtos Mūšos ir Juodupio upėse, o centrinėje draustinio dalyje galima sutikti baltąjį kiškį. Mūšos tyrelio ir jį supančiuose miškuose gyvena kelios vilkų šeimos.
Daug retų paukščių galima aptikti Žagarės miške ir jį supančiuose laukuose, tai - juodasis gandras, gervė, mažasis erelis rėksnys, pilkoji meleta, baltnugaris genys, putpelė, didysis dančiasnapis. Ypač vertinga ornitofauna yra Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje. Mūšos tyrelyje nustatytas didelis perinčių jerubių, slankų, perkūno oželių ir miškinių kalviukų tankumas. Mūšos tyrelis yra viena iš svarbiausių migruojančių vandens ir pelkių paukščių poilsio ir mitybos vietų Šiaurės Lietuvoje. Pelkėje ir šlapiuose draustinio miškuose sezoninių migracijų metu laikosi šimtiniai didžiųjų ančių, rudagalvių ir dryžgalvių kryklių būriai. Vertingiausios draustinyje yra retosios ir nykstančios paukščių rūšys. Mūšos tyrelyje užregistruota 20 saugomų paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Reti ir nykstantis drugiai dažniau aptinkami miško aikštelėse, retmėse ir laukuose. Tai machaonas, rudakis satyriukas, akiuotasis satyras, tamsioji šaškytė ir kt. Mūšos tyrelio pelkei būdingas pelkinis satyras. Mūšos tyrelis yra toliausiai į vakarus nutolęs šio reto drugio (poledynmečio relikto) paplitimo taškas Lietuvoje.

Žagarės regioninio parko direkcija
Šiaulių g. 28, Žagarė, LT-84326, Joniškio raj.
Tel. (8-426) 60809
Faksas (8-426) 60809
El. paštas info@zagaresrp.lt
http://zagaresrp.am.lt