Sudargo piliakalnių kompleksas

Ant Nemuno kranto, prie sienos su Kaliningrado sritimi, Sudarge stūkso 5 piliakalnių kompleksas, menantis čia vykusias kovas su kryžiuočiais. Visi 5 piliakalniai turi savo vardą: Balnakalnis, Žydkapiai, Bevardis, Pilaitė ir Vorpilis. Šis kovų su kryžiuočiais paminklas laikomas svarbiausiu po Kernavės piliakalnių istorine, archeologine ir kultūrine prasme.

Niekur Lietuvoje nepamatysi tokios panoramos, kaip čia - nuo Vorpilio piliakalnio! Čia pat papėdėje - pilkai melsva Nemuno juosta. Jeigu diena giedri ir skaidri, o regėjimas geras, anapus Nemuno galima įsižiūrėti net už 30 kilometrų esančius Tauragės kaminus. O akyliausieji giriasi, vakaruose įmatą net Ragainės ir Tilžės bokštus.

Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais. Jų pulkai dažnai puldinėjo Sudargą, ir 1317 metais kryžiuočiams pavyko sudeginti Sudargo pilį, gynusią kelią į Lietuvą. Kautynėse didikas Sudargas žuvo, o jo šeimyna pateko į nelaisvę. Gyvenvietė buvo žvėriškai nusiaubta. Po šių įvykių pilis neatstatyta, tačiau pati gyvenvietė neišnyko.

1724 m. Jurbarko seniūnas Jonas Radvila išrūpino Sudargui miestelio teises.

1792 m. savivaldos – laisvojo miesto teises ir herbą. Sudargui suteikė Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas.

Balnakalnis. Piliakalni yra kairiajame Nemuno krante esančiame šlaito iškyšulyje. 1970-aisias atlikus piliakalnio archeologinius tyrinėjimus nustatyta, kad kultūrinio sluoksnio nėra, tačiau pylime rasta suanglėjusių užtvaros rąstų, geležinis įmovinis ietigalis, akmeninio kirvio ir trinamųjų girnų fragmentų, lygiosios keramikos. Nustatyta, kad pylimas įrengtas I tūkst. po Kr. pradžioje, antrą kartą stiprintas ir sunakikintas V–VI a. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniam emuziejuje. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Žydkapiai. Piliakalnis su gyvenviete įrengtas aukštumos kyšulyje, juosiamame daubų, besileidžiančių į Nemuno slėnį. Piliakalnio aikštelės pietvakarinėje pusėje supiltas pylimas. 1970 m. ištyrus pylimą, aptiktas židinys, geležinis peilis-pjautuvėlis, kaulinės ylos fragmentas, lygiosios ir grublėtosios keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Bevardis. Tai į Nemuno slėnį įsiterpęs 35 x 45 m dydžio aukštumos kampas, iš šiaurės, šiaurės vakarų ir rytų apjuostas giliomis daubomis. Tyrinėjant aptikta sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Pilaitė. Piliakalnis įrengtas 100 m į rytus nuo Vorpilio. 1970 m. ištyrus 45 m2 plotą, rastas kultūrinis sluoksnis (aptikta lygiosios, grublėtosios ir žiestosios keramikos). Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.
Vorpilis. Piliakalnis įrengtas į Nemuno slėnį kiek įsiterpusiame aukštumos kyšulyje. Piliakalnio aikštelėje rasta lipdytosios ir žiestosios keramikos. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Informacijos šaltinis: www.tic.sesupe.lt