Sartų regioninis parkas

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti unikalioje dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
Regioninio parko plotas – 12107 ha. Parkas išsidėstęs Rokiškio ir Zarasų rajonuose.
Sartų regioniniame parke yra 1 gamtinis rezervatas ir 10 draustinių.
Apie trečdalį parko teritorijos užima miškai. Beveik 17 % regioninio parko užima vandens telkiniai. Didžiausias jų - Sartų ežeras (1331,6 ha) yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Tai ilgiausią (79 km) kranto liniją Lietuvoje turintis ežeras. Išskirtinumą ežerui suteikia sudėtingo plano Sartų ežero rina. Šakotą medį primenantis Sartų ežeras gimė sutrūkinėjusiame ledyne, kuriam pradėjus tirpti, tekantys su didele jėga ledyno tirpsmo vandenys paryškino ledyne susidariusius aukštus dabartinio Sartų ežero šlaitus. Be Sartų ežero regioniniame parke tyvuliuoja dar 29 didesni ar mažesni ežerai.
Nuo XIX a. pradžios žiemą Dusetose ant Sartų ežero vyksta žirgų lenktynės. Nuo 1905 metų jos vyksta kasmet, 1955 m. paskelbtos respublikinėmis.
Reljefas
Parko teritorijos paviršių sudaro paskutiniojo ledyno Baltijos stadijos ledyno palikta morena bei ledyno tirpsmo vandenys. Teritorija buvo ledyno pakraščio ruože, todėl reljefas pasižymi geomorfologinių formų įvairove.
Gyvūnija ir augalija
Regioninio parko teritorijoje užregistruotos 1981 bestuburių, 27 žinduolių, 26 žuvų, 12 varliagyvių ir roplių 135 perinčių paukščių rūšys. Rasta apie 700 augalų rūšių ir 462 grybų rūšys.
Saugomos rūšys ir bendrijos
Regioninio parko teritorijoje užregistruotos 129 į Lietuvos raudonąją knygą į rašytos gyvūnų, augalų ir grybų rūšys. Iš 35 čia augančių raudonosios knygos augalų rūšių, vienos didžiausių Lietuvoje yra raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių populiacijos.
Užregistruotos 22 perinčios paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Regioniniame parke peri jūriniai ereliai, mažieji ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai, nereti tripirščiai, geniai, pilkosios meletos, žvirblinės pelėdos, gervės.
Iš 34 regioniniame parke aptinkamų raudonosios knygos grybų ir kerpių rūšių rečiausios Lietuvoje yra dantytosios telotremos, lieknosios ir melsvosios žiovenės, krokiniai minkšteniai, apskritasporiai bobausiai, kilniosios musmirės.
91 % regioninio parko ploto užima potencialios Natura 2000 teritorijos, kuriose aptinkama 15 Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų. Daugiausia yra plačialapių ir mišrių miškų, pelkinių lapuočių miškų, tarpinių pelkių ir liūnų buveinių.
Gamtos paveldo objektai
Regioninio parko teritorijoje yra 4 gamtos paveldo objektai. Įspūdingiausias jų Bradesių ąžuolas. Tai – gamtos paminklas. Bradesių ąžuolo apimtis – 6,12 m, skersmuo - 1,95 cm, amžius virš 500 m. Valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbti Žiūkeliškių ąžuolas, Ilgašilio pušis ir Pakerių kadagiai.
Kultūros paveldas
Sartų regioninio parko teritorijoje gausu unikalių vertybių, atspindinčių šio krašto kultūrinį palikimą nuo akmens amžiaus laikų. Archeologiniai radiniai byloja, kad Rytų Aukštaitijoje žmonės apsigyveno IX – IV a. prieš Kristaus gimimą. Pirmieji gyventojai kūrėsi prie ežerų ir upių. Tai buvo suomių-ugrų klajokliai ir žvejai. Baltų protėviai šiame krašte apsigyveno naujame akmens amžiuje. Tai liudija piliakalnių archeologiniai radiniai. Seniausios gyvenvietės buvo rytiniame Sartų ežero krante ties Velikuškėmis. Čia rasta titnago skaldos dirbinių, kurie priskirti viduriniojo ir naujojo akmens amžiaus sąvartai.
Parke saugoma daugiau kaip 100 kultūros paveldo vertybių. Senasis kultūros paveldas – tai piliakalniai, senkapiai, pilkapynai, senųjų gyvenviečių vietos. Įdomūs Velykuškių, Velykuškių -,,Salos”, Pakačinių - Dembų, Mielėnų ir Marciūniškių piliakalniai, senovės gyvenviečių vietos Sartų ežero salose - Didžiojoje ir Dumblynės.
Iš architektūros vertybių išsiskiria bažnytiniu dailės palikimu turtinga 19 a. pabaigoje pastatyta Dusetų Šv. Trejybės bažnyčia ir 18 a. baroko stiliaus mūrinė keturių aukštų varpinė. XVIII a. pabaigos architektūros paminklas - medinė, tašytų rąstų, pastatyta nenaudojant vinių Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia, bažnyčios varpinė ir vartai.
Dar vienas įdomus medinis kultūros paveldo objektas Bobriškio sentikių cerkvė. 19 a. pradžioje Caro valdžiai suintensyvinus sentikių persekiojimą, Bobriškis tapo svarbiausiu religijos centru Šiaurės Lietuvoje. Ši cerkvė viena įdomiausių religinių statinių Kriaunų apylinkėse, turinčių didelę istorinę ir kultūrinę vertę.
Sartų ežero apylinkės daugelio Lietuvai nusipelniusių žmonių tėviškė - Pažiegės kaime gimė kalbininkas K.Būga, Gipėnuose prabėgo poeto A.Vienažindžio vaikystė ir jaunystė, Rokėnuose gimė kompozitorius J. Gruodis, Padustėlyje - poetas P. Širvys. Margėnų kaimas, Rokiškio r. - poeto A. Strazdo gimtinės vieta.

Lankytojų centro adresas:
Vytauto g. 5, Dusetos , Zarasų rajonas.
Tel/fax. (8-385) 56834, tel. (8-385) 56849
sartureg@takas.lt.
www.sartai.info