Kaunas

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Lietuvos Vidurio žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą užtvenkus Nemuną suformuotos Kauno marios. Kitoje Miesto pusėje telkšo Lampėdžio ežeras. Gyventojų (2010)348 635, plotas: 157 km². Tinklalapis: www.kaunas.lt
Kauno įkūrimo data 1361 m. (pirmą kartą paminėtas). Keturi istorinės raidos etapai Kauno miesto kultūros paveldo teritorinėje sanklodoje paliko skirtingos urbanistinės morfostruktūros zonas. Miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu Senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis (XIII–XVII a.), gotikiniai Perkūno namai (XV–XVI a.), Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčios (pradėta statyti 1400 m.), „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė (XVI–XVIII a.) ir kt.

Kaunas – stambus kultūros centras. Kaune veikia 26 bibliotekos (didžiausia – Kauno apskrities viešoji biblioteka), 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, vieninteliai Lietuvoje profesionalūs cirko - Baltijos cirkas ir džiazo - Kauno bigbendas kolektyvai. Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai. Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausyti kariljono muzikos garsų.

Pėsčiomis po Kauną

Dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santakos slėnyje įsikūręs antras pagal dydį miestas Kaunas – unikalus savo beveik tūkstančio metų istorija, geografine padėtimi bei kraštovaizdžiu. Ekskursiją jums siūlome pradėti nuo Senamiestyje esančios Kauno pilies. Nemuno ir Neries santakoje esanti mūrinė pilis buvo pastatyta XIII a. pab. kryžiuočių antpuoliams atremti. Tai buvo pirmoji Lietuvos gynybinė pilis, tapusi svarbia miesto gynybinės sistemos dalimi. Aplink pilį kūrėsi gyvenvietė, vėliau išaugusi į dabartinį miestą. XV a. Kaunui suteikus Magdeburgo teises, visas miesto gyvenimas persikėlė į tuometinę turgaus aikštę. Dabar čia – Rotušės aikštė. Aikštėje išlikę pastatai yra išlaikę Hanzos miesto dvasią. Aikštės centre puikuojasi Rotušė, dažnai vadinama „Baltąja gulbe“. Ji pradėta statyti 1542 m. Rotušė turi gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožų. Rotušės aikštėje stovi ir barokinė Jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas.

Eidami link vieno pirmųjų Kauno mūrinių gotikos stiliaus statinių – XV a. Vytauto bažnyčios, stabtelėkite ties Perkūno namu – vienu originaliausių liepsnojančios gotikos statinių Lietuvoje. XV a. pab. Hanzos bendruomenės pirklių pastatyto namo sienoje XIX a., romantizmo laikotarpiu, buvo rasta Perkūno statulėlė, todėl pastatas imtas laikyti pagonių šventove. 1844 m. čia buvo įsteigtas pirmasis Kauno dramos teatras. Šiuo metu Perkūno name veikia lenkų poeto A. Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija.
Vilniaus gatvė – gražiausia ir judriausia Senamiesčio vieta. Kadaise tai buvęs pagrindinis kelias, vedantis į Kauno rotušę. Šioje gatvėje dauguma pastatų likę iš XVI amžiaus, kai kurie jų rekonstruoti. Čia rasite ir Arkikatedrą baziliką – vienintelę Lietuvoje gotikos stiliaus bazilikinę bažnyčią. Kelis kartus ją rekonstravus, ji įgavo renesanso ir baroko bruožų. Katedra turi devynis altorius, zakristija perdengta krištoliniais skliautais.

Apie laikus, kai Kaunas buvo laikinąja sostine, mena restauruotas Prezidentūros pastatas, šalia jo esantis sodelis su buvusių Lietuvos prezidentų skulptūromis.
Eidami tolyn, nejučiomis pereisite į Laisvės alėją – 1,7 km ilgio pėsčiųjų gatvę, susiformavusią dar XIX a. Laisvės alėja ir Vilniaus gatvė jungia senąją ir naująją miesto dalis, todėl šiose gatvėse pamatysite pagrindinius miesto akcentus.

Laisvės alėjoje akį traukia Muzikinis teatras, šiame pastate įkurtas 1940 m. Dabar čia dažniausiai statomos operetės, operos, į repertuarą taip pat įtraukiam baletų, spektaklių vaikams. Priešais Muzikinį teatrą stūkso Vytauto Didžiojo paminklas (skulptorius Vincas Grybas), pastatytas 1932 m. minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines (sovietmečiu jis buvo sunaikintas, o atgavus nepriklausomybę, vėl atstatytas).

Vienybės aikštėje rasite Lietuvos valstybingumo simbolį – Laisvės paminklą (skulptorius Juozas Zikaras), pastatytą 1928 m. Stalinistinio režimo metais paminklas buvo nugriautas, o 1989 m. vėl atkurtas. Čia pat Karo muziejaus sodelyje pastatyti paminkliniai žymių Lietuvos politikų ir rašytojų biustai, dega amžinoji ugnis, mediniai kryžiai mena žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę. Šioje aikštėje galite pasiklausyti varpų muzikos koncerto.

Pėsčiųjų gatvės gale iškyla Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Neobizantinio stiliaus pastatas, turintis visus stačiatikių maldos namų bruožus, buvo suprojektuotas rusų architektų ir pastatytas Kauno karinei įgulai. Vėliau šventovė buvo paversta meno galerija. Dabar čia veikia katalikų bažnyčia.

Centrinė Kauno dalis yra apsupta šlaitų. Todėl Kaunas vienintelis iš Lietuvos miestų turi seniausią transporto priemonę – funikulierius. Žaliakalnyje ir Aleksote į kalną kylantys vagonėliai – ir transporto priemonė, ir pramoga. Aleksoto funikulierius jungia senąją miesto dalį su Aleksoto rajonu. Prie funikulieriaus yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria graži miesto panorama. Žaliakalnio funikulieriumi iš miesto centro pakilsite prie paminklinės Prisikėlimo bažnyčios, kartu apžvelgti į miestą iš viršaus.

Daug įspūdžių patirsite apsilankę netoliese esančiame garsaus dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, unikaliame Velnių muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Kaune, tikrame lietuviškumo židinyje, tikrai pajusite alsuojant visos Lietuvos dvasią.