Kraslavos miesto istorinis centras

Kraslava laikoma miestu nuo 1923 metų. Gyventojų skaičius 2000 metais buvo - 11998 žmonės. Šis miestas yra netoli Baltarusijos sienos. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame Daugavos krante, o mažesnioji - Priedaine - dešiniajame krante. Miesto teritorijoje yra trys ežerai: Zigros, Perstenės ir Mandelės ežerai. Taip pat per miestą teka trys nedidelės upės, iš kurių didžiausia Janupite. Dėmesį traukia, istorinėje miesto vietoje, centre, esanti Šv. Liudviko bažnyčia (XVIII-XIX a.) su Šv. Donato koplyčia joje. Taip pat žavi Liuteronų bažnyčia (1938 m.), Aleksandro Nevskio stačiatikių bažnyčia, sentikių bažnyčia (1859 m.), esančios Rygos gatvėje. Įdomus ir Augusto akmuo (pasienio zonos akmuo), kurį Pleterių šeima pastatė iš karto po Kraslavos įsigijimo -1729 metais. Dar mieste yra Augusto šaltinis, XVIII amžiaus architektūrinis paminklas - vaistinės pastatas. Šiaurės-vakarų Kraslavos dalyje prasideda informacinis takas. Iš istorinio miesto centro jis veda į grafų pilį, kurioje įrengtas istorijos ir meno muziejus ir yra parodų salė. Pilies kompleksą (1760-1791 metų) supa parkas ir grotos. Netoliese yra Karnico kalnas ir Meilės šaltinis. Takas kerta keletą kalvų ir kalnelių, o taip pat dvi senąsias Latgalos gyvenvietes - „Šokolado kalną" ir Kraslavos gyvenvietę, kuri buvo sugriauta tiesiant naują greitkelį. Čia pat prasideda ir Adamovo takas, kuris eina per gamtos parką „Daugavas loki".

Ant Daugavos kranto, 40 metrų aukštyje, ant uolos, yra geologinis gamtos paminklas - Adamovsko atodanga - pleistoceno epochos likučiai, o netoli šios vietos yra Adamovsko riedulys. Kiek toliau nuo Kraslavos yra dar kelios gyvenvietės: Izvalto, Murano gyvenvietės, Bandeniškių Gaiso kalnas, Jadloviču Baterijas kalnas, Grundanu gyvenvietė. Dridzis ežeras ir jo apylinkės sudaro gamtos parką, kuriame yra ir senoji istorinė vieta - Saulės kalnas.

Katalikų bažnyčia Kombule (1820 m.) ir parkas. Dešiniajame Daugavos krante yra Aizveniu ir Kaplavo gyvenvietės. Senajame Kaplave yra ir stačiatikių bažnyčia (1895 m.), keletas valstiečių žvejybos ūkių (XIX a.), šalia Vecborno pilis, kurios svetainė su XIX amžiaus interjeru yra laikoma meno paminklu.