Sirvėtos regioninis parkas

Sirvėtos regioninis parkas yra Daugėliškio ir Stoniūnų didžiulio kalvotojo masyvo, sudarančio iškiliausią Švenčionių aukštumos keterą, pietvakarinėje dalyje. Vakarinė parko riba sutampa su Strūnaičio ir Švenčionėlių plynaukštės pakraščiu.
Regioninio parko plotas 8754,66 ha. 86% parko ploto yra Švenčionių rajone, Vilniaus apskrityje, o 14% - Ignalinos rajone, Utenos apskrityje.
Saugoma teritorija įsteigta 1992 metais, siekiant išsaugoti Švenčionių aukštumos moreninės takoskyros kraštovaizdį, jos gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Kraštovaizdis

Sirvėtos regioninio parko teritorija tekančios upės ir upeliai priklauso Dauguvos baseinui rytinėje dalyje ir Žeimenos pabaseiniui vakarinėje - jų vandenskyroje yra iškilusi Švenčionių aukštuma. Saugomos teritorijos pietrytinėje dalyje, kur upės bei upeliai plukdo vandenis į Dauguvą, yra Sirvėtos kraštovaizdžio draustinis. Atitinkamai šiaurrytinėje pusėje yra Šventos kraštovaizdžio draustiniai.
Išraiškingas, banguojantis Švenčionių aukštumos kraštovaizdis suformuotas paskutiniojo „Nemuno“ ledyno. Įvairūs medžiai, suformuodami miškų ir miškelių masyvus, dengia šias žemes. Dažnas aptinkamas medis – ąžuolas. Jie auga grupėmis ar pavieniui miškuose, o kai kurie, tarsi ilgaamžiai praeitį menantys paminklai, stūgso vieniši kloniuose ar šalikelėse.
Žemiausia regioninio parko vieta - 154,0 m virš jūros lygio yra netoli etnokultūrinio Didžiasalio (vietinių vadinamo „Salos“) kaimo, ties šiaurvakarine parko riba. Aukščiausia parko vieta - 288,9 m virš jūros lygio iškilęs Nevaišių kalnas. Tai ketvirtoji pagal aukštį Lietuvos vieta.
Šiame kalvų bangavime nuo seno kaimuose bei vienkiemiuose gyvena žmonės, kurdami ir puoselėdami kultūrą, jos vertybes.

Kultūra

Regioninio parko teritorijoje yra 67 kaimai. Kiekvienas jų turi savo kultūros tradicijų ir papročių, bet visus juos jungia Aukštaitijos regionui būdingi papročiai ir tradicijos.
Žmonių ryšys su gyvenama aplinka atsiskleidžia buityje: Aukštaičiams būdinga statinių architektūra, kiemų struktūra, medžiagos, naudojamos statyboje ar iš kurių kuriami kasdieniai buities rakandai.
Kiekvieno kaimo bendruomenė turėdavo kaimo kryžių, kurį pašventindavo. Praeidami ar pravažiuodami vietiniai ar šiaip tikintys žmonės stabtelėdavo nukeldami kepurę ar nulenkdami galvą. Pašventintas kryžius kaimiečiams buvo tarsi sargas ir globėjas nuo visų galimų nelaimių. Dabar Sirvėtos regioniniame parke priskaičiuojama daugiau kaip 40 kaimo kryžių. Vieni jų jau sunykę, kiti atnaujinami.
Kultūros vertybės, požiūris į aplinką, gamtos elementus – visa tai formuojasi jau daugybė metų, perduodama iš kartos į kartą. Visa pasaulėžiūra atsispindi ir šių vietovių ir objektų vardų kilmės sakmėse bei padavimuose (svetainėje www.sirveta.lt jas galima paskaityti).
Rekreacija ir turizmas

Sirvėtos regioniniame parke yra rengiamos turistinės pažintinės ekskursijos įvairiais maršrutais, aplankant kultūros paveldo bei gamtos objektus, istorines vietas, grožintis kalvotu kraštovaizdžiu, stebint natūralią gamtą...
Norintiems aktyviai praleisti laisvalaikį čia yra geros sąlygos sportuoti gamtoje, pasivažinėti dviračiais, žvejoti, pasimaudyti, stovyklauti, žiemą paslidinėti slidėmis.
Yra pažintinis pėsčiųjų takas, du dviračių maršrutai: ,,Dauguvos-Nemuno takoskyros dviračių takas", kurio ilgis 9 km ir 3 km ilgio ,,Mažasis šeimos dviračių takas”.

Regioniniame parke yra dvi stovyklavietės:

Beržuvio stovyklavietė

Nuo Švenčionių pusės reikia važiuoti link Ignalinos, Vidžių gatve kylant nuolydžiu ir paliekant Švenčionių miestą užnugaryje. Pravažiuojama "Naujieji Zadvarninkai" kairėje, "Kurpės", "Žvirbliškė". Nuvažiavus apie 3,5 km nuo miesto, kelias daro platų vingį ir dešinėje matomas Beržuvio ežeras. Toje pačioje kelio pusėje yra nuoroda į poilsiavietes. Pravažiuojama Beržuvio gyvenvietė, o nusileidus žvyrkeliu ir privažiavus kelio išsišakojimą, pasukus į dešinę privažiuojama Beržuvio stovyklavietė.

Bėlaičio stovyklavietė

Nuo Švenčionių važiuojama Adutiškio gatve. Privažiavus kelių išsišakojimą, pasukti į kairę. Pravažiavus Lygumų gyvenvietę dešinėje, pasiekiama Meilūnų gyvenvietė. Dešinėje kelio pusėje yra nuoroda į Bėlio pliažą, kur patenkama nuolaidžiu žvyrkeliu. Važiuojant pastaruoju reikia pasukti į dešinę ir pravažiuoti "Kochanovka I" gyvenvietę. Toliau niekur sesukant atkeliaujama į stovyklavietę.

8 poilsiavietės:

Bėlio poilsiavietė (Bėlio paplūdimys)

Pasiekiama važiuojant nuo Švenčionių Adutiškio gatve. Privažiavus kelių išsišakojimą, pasukti į kairę. Pravažiavus Lygumų gyvenvietę dešinėje, pasiekiama Meilūnų (Kochanovka) gyvenvietė. Dešinėje kelio pusėje yra nuoroda į Bėlio pliažą, kur patenkama nuolaidžiu žvyrkeliu. Nesukant čia ir važiuojant asfaltu toliau privažiuojama pusapvalė aikštė dešinėje. Pėsčiomis nusileidus nuo šlaito galima patekti į poilsiavietę ar Bėlio estradą, kur vyksta kasmetinė dainų šventė.

Dvi poilsiavietės prie Beržuvio ežero

Nuo Švenčionių pusės reikia važiuoti link Ignalinos, Vidžių gatve kylant nuolydžiu ir paliekant Švenčionių miestą užnugaryje. Pravažiuojama "Naujieji Zadvarninkai" kairėje, "Kurpės", "Žvirbliškė". Nuvažiavus apie 3,5 km nuo miesto, kelias daro platų vingį ir dešinėje matomas Beržuvio ežeras. Toje pačioje kelio pusėje yra nuoroda į poilsiavietes. Pravažiuojama Beržuvio gyvenvietė, o nusileidus žvyrkeliu ir privažiavus kelio išsišakojimą važiuojama tiesiai ir atvykstama į poilsiavietes. Keliukas eina aplink visą Beržuvio ežerą ir grįžtama į tą patį 102 kelią. Ties minėtuoju keliuko išsišakojimu pasukus į dešinę privažiuojama Beržuvio stovyklavietė.

Poilsiavietė prie Miškinio ežero

Nuo Švenčionių pusės reikia važiuoti link Ignalinos, Vidžių gatve. Pravažiavus etnokultūrinį Didžiasalio kaimą kairėje, pasukti į dešinėje kelio pusėje esantį žvyrkelį, už ženklo "Rakštelių piliakalnis". Šiek tiek pavažiavus žvyrkeliu, kairėje pusėje lieka žvyro karjeras, o dešinėje privažiuojamas miško keliukas. Važiuojant toliau pastarasis šakojasi į dvi atšakas - pasukus į dešinesnį, arčiau ežero, privažiuojama poilsiavietė. Važiuojant atitinkamai Švenčionių gatve ir 102 keliu nuo Ignalinos pusės, karjeras ir žvyrkelis, į kurį reikia pasukti yra kairėje kelio pusėje.

Poilsiavietė prie Ilgio ežero

Nuo Švenčionių pusės reikia važiuoti link Ignalinos, Vidžių gatve kylant nuolydžiu ir paliekant Švenčionių miestą užnugaryje. Pravažiuojama "Naujieji Zadvarninkai" kairėje, "Kurpės", "Žvirbliškė", dešinėje kelio pusėje matomas Beržuvio ežeras, kol privažiuojamas posūkis į dešinę, į Šventos gyvenvietę. Pravažiavus gyvenvietę, kur yra buvusi Šventos dvarvietė, Liepų pavėsinė, pravažiuojamas dešinėje esantis buvęs dvaro tvenkinys ir Šventos poilsiavietė, toliau keliaujama žvyrkeliu. Kairėje kelio pusėje yra nuoroda į poilsiavietę.

Šventos poilsiavietė

Važiuojama taip pat, kaip ir į poilsiavietę prie Ilgio ežero, Tik pasukama į dešinę, pravažiavus Šventos gyvenvietę, link dvarvietės tvenkinio.

Dvi poilsiavietės prie Mergežerio

Važiuojama taip pat, kaip ir į poilsiavietes prie Ilgio ežero ir Šventos. Žvyrkeliu važiuojama toliau, užnugaryje paliekant Aučynų kaimą kairėje, to paties pavadinimo piliakalnį dešinėje, link buvusio Bielionių dvaro vedančią klevų alėją taip pat dešinėje kelio pusėje. Keliaujant toliau, dešinėje yra nuoroda link Kačėniškės piliakalnio, šalia kurio ir yra poilsiavietė. Pavažiavus mišku 1,7 km privažiuojamas Mergežeris. Nuo poilsiavietės palei ežerą ar piliakalniu paėjus toliau, už upelio galima pamatyti Garnių Alkakalnį, ar vietinių dar vadinamu "Varcekalniu".

Sirvėtos regioninio parko direkcija
Lentupio 3
Švenčionys
LT-18126 Lietuva
Tel.8 387 51955
Faksas: 8 387 51955
El.paštasinfo@sirveta.lt
http://www.sirveta.lt