Užutrakio dvaro sodyba (XVI-XX a.)

Užutrakis, Trakai

Užutrakio dvaro sodyba (XVI-XX a.)
Aut. Leona Jančiauskienė

Užutrakio dvaro sodyba (XVI-XX a.)
Aut. Leona Jančiauskienė

Užutrakio dvaro sodyba (XVI-XX a.)
Aut. Leona Jančiauskienė

Užutrakio dvaro sodyba yra Trakų miesto teritorijoje, 2, 8 km pietryčių kryptimi nuo kelio Trakai-Rykantai, Galvės ežero šiaurės rytiniame krante, Galvės ir Skaisčio ežerų pusiasalyje. Dvaro sodybą sudaro rūmai, parkas ir jame esantys pagalbiniai pastatai: arklidė, spirito varykla, kalvė, svirnas, sargo, keltininko ir sodininko namai, tvartai ir t. t. Daugiausia ūkinių pastatų yra parko šiaurinėje dalyje.

Užutrakio vietovė istorijos šaltiniuose minima nuo XIV a. Tuo metu ji buvo vadinta „Algirdo sala“ ir totorių didikų Dovydo Kalimovičiaus, Malškovičių ir Tomo Salavičiaus valdomas palivarkas. 1723 m. jį nusipirko Stanislovas Seliava. 1753 m. St. Seliavos duktė Geištarienė-Narbutienė Užutrakio dvarą pardavė Vilniaus katedros kanauninkui Dominykui Karoliui Karpiui, iš kurio 1783 m. Užutrakį pirko Laurynas Odinecas, kuris dvare pastatė mūrinę unitų cerkvę, veikusią iki 1839 m. XIX a. pr. Užutrakis buvo Korevų giminės nuosavybė.

1897 m. gruodžio 19 d. Užutrakio dvarą nusipirko grafas Juozapas Tiškevičius (1868-1917). 1901 m. birželio 5 d. Juozapas Tiškevičiaus iniciatyva Rusijos imperatorius Nikolajus II paskelbė Užutrakį majoratu. Po tėvo mirties 1917 m. Užutrakį perėmė Juozapo sūnus Andrius Tiškevičius (1899-1972), kuris Užutrakį valdė iki pat 1939 m. rugsėjo 1 d.

1939-1940 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, dvaro sodyboje įsikūrė Lietuvos kariuomenės Kęstučio II pulkas. Tačiau 1940 m. rugpjūčio 3 d. Sovietų Sąjungai prijungus Lietuvą, Užutrakio dvaro sodyba buvo nacionalizuota. II pasaulinio karo metu vokiečių okupacinė valdžia Užutrakį valdė kaip ordinaciją. Po karo dvare veikė Sovietų Sąjungos KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau poilsio namai ir pionierių stovykla. Iki 1991 metų joje buvo Sovietų Sąjungos valstybinė turizmo įmonė.

Užutrakio ansamblis sukurtas Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos Jadvygos Sventopelk – Četvertinskos iniciatyva, kurią XIX-XX a. sandūroje įgyvendino lenkų architektas Juzefas Husas (1846-1904) bei prancūzų kraštovaizdžio architektas ir biologas Eduardas Fransua Andrė (1840-1911). Architektas Juzefas Husas 1896-1901 m. Užutrakyje suprojektavo neorenesansinio stiliaus rūmus su terasa, kurie buvo pastatyti 1896-1901 m. ir tapo dvaro sodybos kompoziciniu centru. Rūmų dviejų aukštų pastatas stačiakampio plano, kompaktiško tūrio, saikingo neoklasicizmo stiliaus, mūsų laikus pasiekė beveik nerekonstruotas. Pastatui tvirtumo įspūdį suteikia aukštas cokolis ir iki pat karnizo rūstuoti kampai. Vakarinio fasado, orientuoto į Galvės ežerą, kompozicijoje dominuoja giluminis jonėninis portikas, įterptas tarp šoninių rizalitų. Rytinį fasadą vainikuoja trikampis frontonas, virš jo atikas su dekoratyvinėmis vazomis bei apvaliais kartušais su savininkų herbais: grafų Tiškevičių - Leliva ir kunigaikščių Sventopelk - Četvertinskių - Pogon Ruska. Fasadai simetriškos kompozicijos, suskaidyti rustuotomis mentėmis, rizalitai užbaigti frontonais su ryškiais modiljonais, langus aprėmina tiesūs sandrikai.

Pirmame pastato aukšte yra įrengtos septynios simetriškos salės su dideliais stačiakampiais langais, o pačiame pastato viduryje –holas ir per stogą apšviečiama laiptinė. Antrame aukšte buvo kuklios gyvenamosios patalpos su keturkampiais langais.

Keturšlaitį stogą vainikuoja dekoratyviniais elementais puošta vėdinimo kanalų juosta su smaile – špiliumi ant kurio buvo iškabinama grafo giminės vėliava. Rūmų interjerą puoštas Liudviko XVI stiliumi.

Terasa su baliustrada - neatsiejama rūmų vakarinio fasado dalis, įrengta ant atraminės sienos, sumūrytos iš lauko akmenų, kampai suformuoti iš raudonų plytų, kas suteikia statiniui gynybinio charakterio bruožų. Nuo šios terasos atsiveria Galvės ežero ir Trakų salos pilies panorama.

Užutrakio dvarą išlaikė tvirtas ūkis, kurį sudarė 800 ha žemės plotas su palivarkais ir kaimais. Nemažas ūkis buvo ir pačioje dvaro sodyboje. Jos plotas – 80,43 ha. Ūkinėje dalyje stovėjo net 19 mūrinių ir medinių ūkio pastatų: gyvenamieji sodininko, keltininko namai, kumetynai, kalvė, arklidė, karvidės ir kt. Dvaro sodyboje iki išliko tik unitų cerkvelės griuvėsiai (42).

 

Artimiausi objektai


Artimiausios lankytinos vietos

Loading map..